Šaltiena, liežuvis, karka ar kiaušinis su krienais – neatsiejama Velykų klasika. Tačiau šventėms pasibaigus krienai dažnai nugula į spintelę, nors be reikalo. Šį stereotipą verta laužyti: krienai gali būti naudingi ne tik dėl aitraus skonio, bet ir dėl poveikio organizmui.
Krienai (paprastieji krienai) natūraliai aptinkami Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Jie tinka auginti, tačiau neretai auga ir kaip savaiminis augalas.
Vertingiausia krieno dalis – šaknis. Ji stora, mėsinga, kieta, šviesiai gelsvos, beveik baltos spalvos. Plonesnės ir silpnesnės šaknys paprastai būna mažiau intensyvaus skonio.
Parduotuvėse krienai parduodami įvairiomis formomis: turguose ar mažesnėse daržovių krautuvėlėse kartais galima rasti šviežią šaknį, tačiau dažniau siūlomi tarkuoti krienai stiklainėliuose arba džiovinti krienai, naudojami kaip prieskonis.
Krienus reikėtų vertinti ne tik dėl išraiškingo aromato. Šaknyje gausu mineralų: kalcio, fosforo, kalio, geležies ir magnio. Taip pat ji padeda papildyti vitaminų A, C bei B grupės vitaminų atsargas.
Be to, krienuose yra glukozinolatų, eterinių aliejų ir antibakterinių fermentų, todėl jie siejami su įvairiomis organizmui naudingomis savybėmis.
Krienai peršalimui ir kosuliui
Tarkuota krieno šaknis nuo seno naudojama užsitęsus peršalimui ir kitoms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms. Eteriniai aliejai gali padėti atlaisvinti sinusus ir palengvinti kvėpavimą. Kitos krienuose esančios medžiagos siejamos su antibakteriniu, priešuždegiminiu ir antivirusiniu poveikiu, todėl gali prisidėti prie kvėpavimo takų negalavimų lengvinimo.
Krienai minimi ir kaip pagalbinė priemonė kosint ar skaudant gerklę: jų pagrindu gaminami sirupai gali palengvinti atsikosėjimą, neretai jie rekomenduojami ir esant bronchų uždegimui.
Krienai ir sąnarių skausmai
Krienai gali būti naudojami ne tik su maistu. Šviežiai tarkuota šaknis, uždėta ant odos, tradiciškai laikoma priemone, galinčia sumažinti skausmą ir patinimą. Ji minima kaip pagalba sergant reumatinėmis ligomis ar podagra, taip pat esant raumenų skausmams, išialgijai, sausgyslių uždegimams ar patempimams.
Krienai ir virškinimas
Krienų poveikis virškinimui žinomas nuo senų laikų. Šaknis siejama su virškinimo sulčių gamybos skatinimu, todėl gali prisidėti prie aktyvesnės medžiagų apykaitos ir padėti išvengti vidurių užkietėjimo.
Krienai taip pat dažnai rekomenduojami, kai vargina pilvo pūtimas. Dėl šios priežasties jų verta dėti prie riebių, sunkiau virškinamų, daug baltymų turinčių patiekalų.
Krienai pasižymi itin aštriu, ryškiu aromatu: šviežiai tarkuota šaknis gali akimirksniu „pravalyt“ sinusus ar sukelti ašarojimą. Toks skonis ypač tinka prie mėsos – ypač prie naminių rūkytų gaminių, dešrų, paštetų. Jie dera ir su žuvimi, kiaušiniais bei sūriais.
Virtuvėje krienai naudojami ir kaip prieskonis: jais galima pagyvinti sriubų, guliašo ar padažų skonį. Taip pat iš jų gaminamas krienų padažas kiaušiniams, įvairūs padažai užkandžiams ar aromatizuotas sviestas prie grilio patiekalų.
Komentarų: 0