Burokėliai
Burokėliai – tai vienos maistingiausių, ryškiausių ir giliausias tradicijas turinčių šakniavaisinių daržovių mūsų virtuvėje, neįsivaizduojamos be šaltibarščių, tradicinių barščių, maistingų salotų bei pikantiškų marinuotų užkandžių. Šiame išsamiame gide sužinosite, kaip išsirinkti saldžius bei sultingus burokėlius, kuo skiriasi jų veislės, kaip juos teisingai laikyti namuose, užšaldyti žiemai bei pritaikyti įvairiausiems patiekalams kiekvienu metų laiku.
Burokėliai valgomi visais metų laikais, tačiau jų vartojimas ir pasirinkimas kinta kartu su natūraliais gamtos sezonais. Vėlyvą vasarą ir rudenį mūsų šalyje sunoksta pats gausiausias bei sultingiausias vietinių burokėlių derlius, žiemą ir pavasarį prekybos centruose vyrauja saugomos rūsyje arba virtos ir marinuotos daržovės, o šiltuoju metų laiku jie tampa neatsiejama šaltibarščių dalimi. Šis išskirtinis tamsiai raudonas šakniavaisis išlieka vienu mėgstamiausių pasirinkimų tarp skubantiems, gaminantiems namuose bei sveikos mitybos gerbėjams.
Jų skonis gali būti labai įvairus – nuo švelniai saldaus ir sulčių pilno minkštimo iki gilaus žemiško aromato ar net lengvo rūgštumo marinuotuose gaminiuose. Burokėliai puikiai dera ne tik su obuoliais, česnakais, krienais, ožkų sūriu bei feta, bet ir su įvairiais riešutais, džiovintomis slyvomis, silke, paukštiena bei pikantiškais prieskoniais. Ši skonių darna leidžia juos lengvai pritaikyti tiek saldžiarūgščiams užkandžiams, tiek sotiems pagrindiniams pietų patiekalams.
Virtuvėje burokėliai naudojami itin plačiai ir kūrybiškai. Jie valgomi žali sutarkuoti, kepami orkaitėje su žolelėmis, verdami į sriubas bei troškinius, spaudžiami į natūralias sultis, naudojami desertuose bei marinuojami žiemai. Kiekvienas paruošimo būdas atskleidžia vis kitokias šių ryškių daržovių tekstūrines bei skonio savybes.
Kaip išsirinkti šviežius burokėlius?
Renkantis burokėlius pirmiausia verta atkreipti dėmesį į jų išvaizdą, stangrumą bei odelės spalvą. Švieži ir kokybiški burokėliai paprastai būna tvirti, lygūs, tamsiai bordo spalvos ir be matomų įspaudimų, suminkštėjusių dėmių ar pelėsio pėdsakų. Taip pat labai svarbu įvertinti, kad daržovės šaknis būtų nepažeista ir neturėtų gilių įtrūkimų.
Vis dėlto vien išorinė spalva ne visada parodo daržovės saldumą bei sultingumą. Pavyzdžiui, kai kurių veislių burokėliai natūraliai yra šviesesni arba su baltais žiedais viduje, todėl reikėtų įvertinti daržovės kietumą bei šakniavaisio dydį. Sunokęs ir geras burokėlis turėtų jaustis sunkus bei stangrus, o perpjovus išskirti nedidelį kiekį ryškių sulčių.
Burokėlių viršūnėlė bei lapų (lapkočių) būklė taip pat išduoda jų šviežumo lygį. Jei burokėliai parduodami su lapais, jie turi būti ryškiai žali ar bordo atspalvio, drėgni ir nenuvytę. Viršūnė neturėtų būti patamsėjusi ar sudžiūvusi, nes tai rodo ilgą laikymą nepalankiomis sąlygomis.
Perkant burokėlius pakuotėse ar maišeliuose, verta atidžiai apžiūrėti visas pakuotėje esančias daržoves. Sutraiškyti ar pažeisti burokėliai išskiria drėgmę, kuri greitai skatina pelėsio plitimą tarp kitų daržovių. Rūpetingas patikrinimas apsaugo nuo nekokybiško gaminio įsigijimo.
Taip pat rekomenduojama vengti labai raukšlėtų ar minkštų burokėlių su išdžiūvusiomis šaknelėmis. Raukšlėta odelė rodo, kad daržovė buvo ilgai laikoma sausose patalpose ir prarado didžiąją dalį savo drėgmės. Stangri odelė užtikrina nepriekaištingą minkštimo tekstūrą.
Pasirinkimas priklauso ir nuo gaminamo patiekalo paskirties. Sultims ir salotoms geriausiai tinka sultingi nedideli burokėliai, o virti ar kepti orkaitėje – vidutinio dydžio apvalios daržovės. Teisingas įvertinimas užtikrina nepriekaištingą skonį jūsų stalui.
Kaip laikyti burokėlius namuose?
Burokėlių laikymo būdas tiesiogiai priklauso nuo to, ar įsigijote šviežius žalios mėsos burokėlius, ar jau virtus ir išvalytus. Nesmulkintus šviežius burokėlius geriausia laikyti vėsioje vietoje, nes šilumoje jie greitai netenka drėgmės ir tampa minkšti. Teisingas saugojimas leidžia ilgus mėnesius išlaikyti nepakitusį skonio profilį.
Šaldytuve burokėlius patartina laikyti daržovių stalčiuje, įvyniotus į popierinį rankšluostį arba sudėtus į perforuotą plastikinį maišelį. Palaikant vėsą, burokėliai išlaiko savo stangrumą bei sultingumą iki 3–4 savaičių. Žema temperatūra sulėtina džiūvimo procesus.
Ilgesniam laikymui nesmulkintus burokėlius galima perkelti į vėsų, tamsų ir gerai vėdinamą rūsį. Sudėti į dėžes su smėliu ar pjuvenomis, burokėliai gali išsilaikyti švieži iki pat pavasario. Smėlis išlaiko reikiamą drėgmę ir apsaugo nuo džiūvimo.
Jei įsigijote burokėlius su žaliais lapais, juos būtina nupjauti iškart grįžus namo. Lapai traukia drėgmę ir maistines medžiagas iš pačios šaknies, todėl burokėlis greitai suminkštėja. Nupjovus lapus, daržovė išlieka stangri žymiai ilgiau.
Virtus arba supjaustytus burokėlius būtina laikyti šaldytuve sandariame inde. Taip paruošti burokėliai išsilaiko tinkami vartoti apie 4–6 dienas. Sandari pakuotė apsaugo daržovę nuo išsausėjimo bei pašalinių kvapų įsigėrimo.
Ką galima pagaminti iš burokėlių?
Paprasčiausias būdas mėgautis burokėliais – išvirti arba iškepti juos orkaitėje ir naudoti kaip gardų užkandį. Kepti burokėliai pasižymi itin saldžiu ir sodriu skoniu, kuris puikiai tinka kasdieniam stalui. Tai patogus maistas, suteikiantis daug energijos bei spalvų.
Supjaustyti ar sutarkuoti burokėliai idealiai tinka įvairioms gaivioms bei sotioms salotoms ruošti. Jie nuostabiai dera su ožkų sūriu, feta, graikiniais riešutais, česnaku, džiovintomis slyvomis ar aliejaus užpilu. Šis maistingas derinys suteikia salotoms išskirtinės spalvos ir sotumo.
Šios daržovės yra pagrindinis tradicinių šaltibarščių, barščių bei burokėlių sriubų ingredientas. Burokėliai suteikia sultiniui ryškią avietinę spalvą ir nepakartojamą saldžiarūgštį aromatą. Šis šildantis arba gaivinantis patiekalas džiugina kiekvienais metais.
Receptai su burokėliais
Burokėliai taip pat naudojami įvairiems desertams ir kepiniams ruošti. Jie puikiai tinka šokoladiniams pyragams (brownie), keksiukams bei blynams, suteikdami jiems drėgnumo. Kepimo metu burokėlių cukrus karamelizuojasi ir papildo šokolado skonį.
Iš burokėlių spaudžiamos itin vertingos natūralios sultys bei ruošiami vitaminų kokteiliai. Populiarūs burokėlių sulčių deriniai su obuoliais, morkomis, apelsinais ar imbieru. Šie gėrimai suteikia daug energijos ir žvalumo visai šeimai.
Burokėliai puikiai tinka ir pikantiškiems mėsos bei žuvies patiekalams ruošti. Jie tradiciškai tiekiami prie silkės, lėtai troškinami su jautiena ar kiauliena, suteikdami padažams tirštumo ir saldumo. Taip pat iš jų gaminami marinuoti pagardai.
Kokios būna burokėlių rūšys?
Burokėliai skirstomi į kelias pagrindines grupes pagal jų šakniavaisio formą, spalvą, saldumo lygį bei paskirtį. Kasdienėje sodininkystėje ir prekyboje dažniausiai išskiriami staliniai raudonieji burokėliai, pailgieji burokėliai, geltonieji bei lapiniai burokėliai (mangoldai). Kiekviena rūšis turi savo skonio ypatybių.
Staliniai raudonieji burokėliai (Detroit, Bordo) yra patys populiariausi, pasižymintys apvalia forma, tamsiai raudonu minkštimu ir saldžiu skoniu. Jie idealiai tinka sriuboms, šaltibarščiams, marinuojimui bei šviežioms salotoms. Pailgieji burokėliai (Cylindra) lengvai pjaustosi vienodais griežinėliais.
Spalvotieji burokėliai (geltonieji, baltai raudoni žieduoti Chioggia) stebina savo dekoratyvumu ir švelnesniu skoniu. Geltonieji burokėliai netepa kitų produktų ir turi salstelėjusį aromatą. Lapiniai burokėliai (mangoldai) auginami dėl sultingų lapų ir stiebų.
Sezoniniai burokėliai
Burokėlių derliaus pikas priklausomai nuo auginimo regiono bei klimato sąlygų. Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse ankstyvųjų burokėlių derlius su lapeliais nuimamas birželio–liepos mėnesiais, o pagrindinis vėlyvųjų burokėlių derlius – rugsėjo–spalio mėnesiais. Šiuo metu skinti burokėliai būna patys saldžiausi bei sultingiausi.
Žiemą ir pavasarį prekyboje bei rūsiuose vyrauja gerai išlaikyti vėlyvieji burokėliai. Šios daržovės išlaiko savo maistines savybes ištisus mėnesius, užtikrindamos nepertraukiamą vitaminų tiekimą. Šis metas ragina ruošti šiltus barščius ir troškinius.
Pavasarį ir vasaros pradžioje galima įsigyti saldžiųjų jaunų burokėlių su žaliais lapkočiais. Šis metas ragina virti jaunų burokėlių sriubą bei mėgautis šviežiomis daržovėmis. Pasirinkimo įvairovė džiugina kiekvieną pirkėją.
Kaip auginti burokėlius sode?
Burokėlių auginimas prasideda nuo saulėtos, atviros ir purios vietos pasirinkimo sklype. Burokėliams reikalinga gili, lengva, humusinė dirva, kurioje šaknys gali laisvai vystytis. Dirvos paruošimas rudenį užtikrina lygias ir stambias šaknis.
Sėklos sėjamos pavasarį, gegužės mėnesį, kai dirva pakankamai įšyla. Sėjama tolygiai į nedidelius griovelius, o sudygus daigams būtina juos išretinti. Retinimas užtikrina, kad burokėliai turės pakankamai erdvės augti tolygiai.
Augalus svarbu reguliariai laistyti sausros metu ir ravėti piktžoles. Netolygus laistymas gali padaryti minkštimą kietą ir plaušingą, todėl drėgmė turi būti palaikoma tolygiai. Atsakinga priežiūra atsipirks gausiu ir saldžiu rudeniniu derliumi.
Burokėlių maistinė vertė
Burokėliuose gausu vandens, foliatų (vitamino B9), skaidulinių medžiagų, mangano, kalio, geležies, vitamino C bei galingų antioksidantų (betalainų). Ši daržovė pasižymi mažu kaloringumu ir turtinga sudėtimi. Šis derinys palaiko organizmo žvalumą.
Burokėliuose esantys betalainai suteikia jiems būdingą ryškiai raudoną spalvą ir pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Organiniai nitratai burokėliuose organizme paverčiami azoto oksidu, kuris padeda plėsti kraujagysles ir reguliuoti kraujospūdį.
Maistinė vertė (100 g)
Burokėliuose esančios skaidulinės medžiagos padeda palaikyti sklandžią virškinimo sistemos veiklą bei padeda reguliuoti žarnyno mikroflorą. Skaidulas taip pat skatina ilgalaikį sotumo jausmą.
Kalis ir geležis padeda palaikyti kraujotakos sistemą bei kraujo gamybos procesus. Dėl žemo glikeminio indekso burokėlius saugu vartoti lieknėjantiems bei stebintiems cukraus kiekį kraujyje. Kasdienis saikingas vartojimas stiprina organizmą.
Ar burokėlius geriau valgyti šviežius ar termiškai apdorotus?
Švieži burokėliai išlaiko patį didžiausią vitamino C ir foliatų kiekį, natūralų traškumą bei sultingumą. Jie idealiai tinka šviežioms salotoms, spaudžiamoms sultims bei marinuotam kepsnių priedui. Šis vartojimo būdas garantuoja gaivų skonį ir maistinę naudą.
Termiškai apdoroti (kepti orkaitėje ar virti) burokėliai praranda dalį karščiui jautrių vitaminų, tačiau jų skonis tampa žymiai saldesnis ir švelnesnis. Kepimas ar virimas suminkština kietas skaidulas, todėl daržovė tampa lengviau virškinama ir maistinga.
Kiekvienas paruošimo būdas turi savo privalumų virtuvėje. Švieži džiugina traškumu ir vitaminais, o apdoroti suteikia kreminio saldumo sriuboms, mišrainėms ir troškiniams.
Kaip užšaldyti ar konservuoti burokėlius?
Šaldymui burokėlius rekomenduojama išvirti arba iškepti iki gatavumo, nulupti ir supjaustyti kubeliais ar sutarkuoti. Žali burokėliai po atšildymo gali tapti vandeningi ir prarasti gerą tekstūrą.
Nusausintus burokėlių gabalėlius sudėkite į sandarius šaldymo maišelius ar indelius ir užšaldykite. Šaldyti burokėliai išlaiko savo savybes iki 8–10 mėnesių ir gali būti naudojami barščiams ar šaltibarščiams tiesiai iš šaldiklio.
Burokėlius taip pat galima marinuoti stiklainiuose su actu, krienais, obuolių sultimis ar prieskoniais. Naminiai marinuoti burokėliai džiugina šaltais žiemos vakarais.
Trumpa burokėlių istorija
Burokėlių istorija prasidėjo Viduržemio jūros regione, kur laukiniai burokėliai iš pradžių buvo auginami tik dėl jų maistingų lapų. Senovės graikai ir romėnai naudojo šakniavaisius vaistams ir maistui.
Viduramžių Europoje selekcijos būdu buvo išvesti šiandien žinomi stori, sultingi raudonieji burokėliai. Jie greitai tapo pagrindine Šiaurės bei Rytų Europos šalių gyventojų maisto atsarga.
Lietuvoje burokėliai auginami bei vartojami nuo gilios senovės ir užima garbingą vietą kaimo soduose. Šiandien burokėlis išlieka viena svarbiausių ir populiariausių daržovių mūsų virtuvėje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl po burokėlių vartojimo šlapimas ar išmatos įgauna rausvą atspalvį?
Tai visiškai nekenksmingas reiškinys, vadinamas beeturija. Burokėliuose esantis raudonas pigmentas betalainas kai kurių žmonių organizme nėra pilnai suskaidomas virškinamajame trakte, todėl pašalinamas su skysčiais.
Kuriuos burokėlius geriau rinktis – virtus ar keptus orkaitėje?
Kepti orkaitėje su odele (įvynioti į foliją) burokėliai išsaugo daugiau natūralaus cukraus, vitaminų bei sultingumo nei virti vandenyje. Virimo metu dalis maistinių medžiagų ir saldumo pereina į vandenį.
Ar galima valgyti šviežius burokėlių lapus ir lapkočius?
Taip, švieži burokėlių lapai ir lapkočiai yra labai maistingi, turi daug vitamino A, C, K bei geležies. Juos galima naudoti šaltibarščiams, dėti į šviežias salotas, glotnučius ar sriubas.
Kaip nulupti burokėlius neištepant rankų raudona spalva?
Rankas galite patepti šlakeliu augalinio aliejaus arba naudoti vienkartines pirštines. Jei rankos jau nusidažė, raudonus pigmentus lengvai nuplausite citrinos sultimis arba maistine soda.
Ar burokėliai padeda didinti hemoglobino kiekį kraujyje?
Taip, burokėliuose yra geležies, foliatų ir vitamino C, kurie kartu skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą bei padeda organizmui geriau įsisavinti geležį.
Kiek laiko reikia virti burokėlius, kad jie būtų minkšti?
Vidutinio dydžio burokėliai vandenyje verda apie 45–60 minučių. Norint sutrumpinti laiką, virtus burokėlius galima iškart perpilti labai šaltu vandeniu su ledukais – temperatūrų skirtumas padeda jiems baigti minkštėti ir lengviau nusilupti.
