Kokosų sviestas – tai iš viso kokoso minkštimo pagamintas produktas, gaunamas jį smulkiai sumalus iki vientisos, kremiškos konsistencijos. Skirtingai nei kokosų aliejus, kuris yra išgryninti riebalai, kokosų svieste išlieka visos natūralios kokoso sudedamosios dalys – ne tik riebalai, bet ir baltymai, skaidulos bei kitos vertingos maistinės medžiagos. Būtent dėl to jis vertinamas ne tik kaip skanus, bet ir maistingesnis pasirinkimas kasdienėje virtuvėje.
Namuose kokosų sviestą pasigaminti nesudėtinga – tereikia kokybiškas kokosų drožles ar plokšteles sutrinti iki vientisos masės. Riebalai sudaro apie 60 proc. šio produkto, tačiau, skirtingai nei aliejuje, jie čia išlieka su visu kokoso minkštimu, todėl skonis ir tekstūra yra sodresni.
Skirtumai tarp kokosų aliejaus ir kokosų sviesto atsiskleidžia ir jų struktūroje. Kokosų sviestas yra kremiškas, tačiau ne visiškai vientisas – jame gali pasitaikyti smulkių gumulėlių, o laikui bėgant jis linkęs sluoksniuotis, panašiai kaip riešutų sviestas. Paviršiuje gali atsiskirti aliejus, o sunkesnės dalelės, įskaitant baltymus ar kokoso fragmentus, nusėda į dugną.
Pakaitinus šiuos produktus skirtumai tampa dar ryškesni. Kokosų sviestas suminkštėja ir tampa skystesnis, tačiau išlieka kremiškas ir šiek tiek nevienalytis. Tuo tarpu ištirpęs kokosų aliejus yra visiškai skaidrus ir vientisai skystas. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kaip šie produktai reaguoja į kaitinimą: rafinuotas kokosų aliejus gali būti kaitinamas net iki 230 °C, o nerafinuotas – mažiau atsparus aukštai temperatūrai. Kokosų sviestas dėl jame esančių baltymų ir natūralių cukrų pradeda karamelizuotis ir svilti jau apie 150 °C, todėl kepimui keptuvėje jis nėra tinkamas.
Kokosų svieste yra apie 60–70 proc. riebalų, tačiau kartu jis suteikia ir baltymų bei nemažai skaidulų, kurios prisideda prie normalios žarnyno veiklos. Be to, jame randama mangano, vario, geležies, taip pat nedidelis kiekis angliavandenių ir antioksidantų.
Šio produkto riebalų sudėtis jau seniai kelia diskusijų. Apie 90 proc. riebalų yra sotieji, todėl dietologai dažnai rekomenduoja jų nepadauginti dėl galimos įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai. Vis dėlto svarbu suprasti, kad sotieji riebalai nėra vienodi. Skiriamos ilgos grandinės riebalų rūgštys, kurios laikomos mažiau palankiomis, ir vidutinės grandinės riebalų rūgštys, kurios organizme metabolizuojamos kitaip.
Kai kurie tyrimai rodo, kad kokosų produktuose esantys sotieji riebalai gali būti palankesni nei tie, kurie gaunami iš gyvūninės kilmės produktų. Kokosuose gausu laurino rūgšties (apie 48–50 proc. visų riebalų), taip pat kaprino ir kaprilo rūgščių, kurioms priskiriamos antimikrobinės ir antivirusinės savybės. Nerafinuotuose produktuose aptinkami ir fenoliniai junginiai bei antioksidantai, siejami su priešuždegiminiu poveikiu.
Didžiausios diskusijos kyla dėl poveikio cholesterolio lygiui. Manoma, kad vidutinės grandinės riebalų rūgštys gali didinti „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį. Kita vertus, jos taip pat gali didinti ir „blogąjį“ MTL cholesterolį, nors kai kuriais atvejais mažesniu mastu nei gyvūniniai riebalai.
Įdomu tai, kad kokosų sviestas kartais laikomas palankesniu pasirinkimu nei vien kokosų aliejus, nes jame yra skaidulų. Skaidulos gali prisidėti prie MTL cholesterolio mažinimo ir iš dalies kompensuoti galimą riebalų poveikį.
Dėl vidutinės grandinės riebalų rūgščių kokosų sviestas gali suteikti greitos energijos, nes jos organizme metabolizuojamos sparčiau ir rečiau kaupiamos riebaliniame audinyje. Dėl šios priežasties jis populiarus tarp sportuojančių žmonių ir besilaikančių ketogeninės mitybos.
Vis dėlto tai yra kaloringas produktas, todėl jį reikėtų vartoti saikingai. Dėl intensyvaus skonio ir aromato dažniausiai pakanka nedidelio kiekio, kad patiekalas įgautų išraiškingą charakterį.
Kokosų sviestą lengva pasigaminti namuose. Tam reikės nesaldintų, kuo mažiau apdorotų kokosų drožlių ar plokštelių. Jas reikia malti galingu trintuvu, kol susidarys vientisa, kremiška masė – tai gali užtrukti apie 10–15 minučių. Jei masė sukasi sunkiai, galima įpilti šiek tiek kokosų aliejaus. Paruoštą sviestą patartina laikyti sandariame stikliniame inde šaldytuve, kur jis išsilaikys iki mėnesio.
Dėl savo tekstūros ir sodraus skonio kokosų sviestas plačiai naudojamas virtuvėje. Žemesnėje nei 24 °C temperatūroje jis kietėja, todėl puikiai tinka kremams, desertų pagrindams ar glajams. Jį galima naudoti ir nesaldiems patiekalams – pavyzdžiui, sriuboms ar padažams tirštinti, taip pat kaip priedą prie orkaitėje keptų daržovių.
Kasdienėje mityboje kokosų sviestą galima įmaišyti į kokteilius, košes, tepti ant sumuštinių, blynų ar lietinių – tai paprastas būdas praturtinti patiekalus tiek skoniu, tiek maistine verte.
Komentarų: 0