Maži žali lapeliai, smulkūs mėlynai violetiniai žiedai ir netikėtai didelė nauda – tokiomis savybėmis išsiskiria šliaužiančioji tramažolė. Šio augalo verta dairytis jau balandį, vaikštant ar dirbant sode bei darže – jis gali puikiai paįvairinti pavasarinį valgiaraštį. Jei domitės liaudies medicina ar žolininkyste, šis augalas tikrai vertas dėmesio.
Šliaužiančioji tramažolė priklauso notrelinių šeimai. Ji žydi nuo balandžio iki birželio ir yra paplitusi beveik visoje Europoje, vidutinio klimato Azijos dalyse bei Šiaurės Amerikoje.
Kaip ją atpažinti? Augalas turi šliaužiantį stiebą ir užauga iki maždaug 20 cm. Lapai nedideli, širdiški, banguotais kraštais, o apatinė jų pusė gali būti švelniai violetinio atspalvio. Žiedai maži, taurelės formos, mėlynai violetinės spalvos. Šliaužiančioji tramažolė yra gana prisitaikanti – auga ir pavėsingose, drėgnose vietose, ir saulėtose, sausesnėse pievose.
Šis augalas turi eterinių aliejų, raugų, flavonoidų, saponinų ir vitamino C. Jam priskiriamas bakterijas slopinantis poveikis, todėl jis gali būti naudingas organizmui per infekcijas, ypač susijusias su viršutiniais kvėpavimo takais. Taip pat minimas antioksidacinis poveikis – galimas prisidėjimas prie laisvųjų radikalų žalos mažinimo. Flavonoidai siejami su priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali padėti organizmui, pavyzdžiui, esant bronchų uždegimui. Be to, jie gali būti naudingi kraujotakos sistemai ir prisidėti prie mažesnės aterosklerozės rizikos.
Šliaužiančioji tramažolė siejama ir su teigiama įtaka virškinimui, nes gali skatinti skrandžio sulčių išsiskyrimą. Anksčiau ji buvo vartojama esant pilvo skausmui, pūtimui ar vidurių užkietėjimui. Joje esančios sutraukiančios medžiagos gali būti naudingos ir viduriuojant. Taip pat minimas šlapimą varantis poveikis, kuris gali padėti mažinti tinimus ir skysčių kaupimąsi organizme. Augalui priskiriamas ir organizmo „valymo“ poveikis bei teigiama įtaka kepenų veiklai.
Liaudies medicinoje šliaužiančiosios tramažolės užpilas naudotas ir išoriškai – odos būklei gerinti. Juo prausdavo į aknę linkusią odą, naudojo esant egzemai, niežuliui ar pleiskanoms. Taip pat tai buvo viena iš senųjų priemonių, naudotų greitesniam žaizdų gijimui. Anksčiau užpilas minėtas ir kaip pagalbinė priemonė sergant astma ar turint šlapimo sistemos sutrikimų.
Vis dėlto, nors augalas gali būti naudingas, jis tinka ne visiems. Jo nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims, žindančioms mamoms ir epilepsija sergantiems žmonėms. Kai kuriems asmenims šliaužiančioji tramažolė gali sukelti alergines reakcijas.
Koks jos skonis? Šliaužiančioji tramažolė yra gaivaus, kiek kartoko ir aštroko skonio. Jis kartais apibūdinamas kaip gražgarstės, šalavijo ir mėtų derinys. Augalą galima naudoti vietoj šviežių petražolių – anksčiau tai buvo gana įprasta prieskoninė žolelė įvairiems patiekalams. Ją galima valgyti žalią arba dėti į šiltus patiekalus. Ji tinka prie kiaušinių (pavyzdžiui, į omletą ar kiaušinienę), dera sumuštiniuose ir salotose, gali pagardinti daržovių sriubas ar troškinius.
Svarbu pabrėžti, kad šliaužiančiąją tramažolę reikėtų rinkti tik toliau nuo pagrindinių kelių ir pramoninių teritorijų. Taip pat būtina laikytis higienos – surinktą augalą kruopščiai nuplauti.
https://shorturl.fm/Djvlb
https://shorturl.fm/YZGOr