Šios mėsos geriau nepirkti: 5 ženklai, kuriuos svarbu pastebėti laiku

47 102
Mėsa. Canva nuotr.
Mėsa. Canva nuotr.

Iš pirmo žvilgsnio mėsa gali atrodyti visiškai gera – spalva normali, galiojimo laikas dar nepasibaigęs. Tačiau būtent tokiose situacijose dažniausiai ir slypi klaidos. Specialistai pabrėžia, kad vien tik data ant pakuotės negarantuoja saugumo – kur kas daugiau pasako kvapas, tekstūra ir net skystis pakuotėje.

Yra keli aiškūs signalai, kuriuos daugelis ignoruoja, nors būtent jie dažniausiai išduoda, kad produktas jau pradeda gesti. Kartais pakanka vos vieno požymio, kad mėsa taptų netinkama vartoti. Žinant šiuos ženklus, galima išvengti ne tik nemalonaus skonio, bet ir rimtesnių sveikatos problemų.

Tekstūros pokyčiai

Vienas patikimiausių būdų įvertinti, ar mėsa saugi vartoti, – atkreipti dėmesį į jos tekstūrą. Jei pjaustyta mėsa tampa slidi arba lipni, didelė tikimybė, kad ji jau sugedusi.

Ankstyvose gedimo stadijose kai kurios bakterijos, pavyzdžiui, laktobakterijų rūšys, gali gaminti bakterinius egzopolisacharidus – junginius, kurie sudaro gleivingą barjerą.

Gleivės taip pat gali atsirasti dėl baltymų skaidymo: bakterijos, esančios ant mėsos, išskiria fermentus, kurie ardo baltymus ir keičia produkto paviršių.

Nemalonus kvapas

Jei rūkyta ar vytinta mėsa skleidžia nemalonų kvapą, jos nei pirkti, nei valgyti nereikėtų. Bakterijų sukeliamas irimas gali suformuoti įvairius kvapus: sūrio, sieros (primenantį supuvusius kiaušinius), rūgštų ar panašų į kopūstų.

Šviežia mėsa turėtų turėti neutralų arba vos aštresnį aromatą ir neturėti ryškaus, atstumiančio kvapo.

Spalvos pakitimai

Priklausomai nuo rūšies, mėsos gaminių spalva gali būti nuo sodriai raudonos iki šviesiai rausvos – tai dažnai laikoma šviežumo požymiu. Tačiau kai kurie pokyčiai, pavyzdžiui, žalsvas atspalvis, gali signalizuoti, kad produktas pradeda gesti.

Pavyzdžiui, bakterijos Pseudomonas dažnai sukelia mėsos gedimą. Jos gali išskirti sieros vandenilį – dujas, kurios reaguoja su mioglobinu (baltymu, suteikiančiu mėsai raudoną ar rausvą spalvą), todėl mėsa gali įgauti žalsvą atspalvį.

Bendras blankumas, taip pat rudos ar pilkos dėmės gali rodyti, kad mėsa jau nebetinkama vartoti.

Per didelis skysčio kiekis pakuotėje

Skaidrus, švelniai rausvas skystis pakuotėje dažniausiai yra normalus reiškinys. Tačiau jei pakuotėje susikaupė tirštas, pieno spalvos skystis, tikėtina, kad produktas sugedo.

Kuo ilgiau gaminys stovi parduotuvės lentynoje ar laikomas šaldytuve, tuo daugiau skysčio gali išsiskirti iš raumeninių ląstelių.

Ypač įtarti verta tuomet, kai skysčio perteklių lydi stiprus kvapas arba pasikeitusi spalva.

Išsipūtusi pakuotė

Kai mėsa užsiteršia bakterijomis, jos skaido mėsoje esančius cukrus ir baltymus, o proceso metu susidaro dujos, pavyzdžiui, sieros vandenilis ir anglies dioksidas.

Didesnis dujų kiekis gali sukelti pakuotės išsipūtimą. Pastebėjus tokią pakuotę, jos geriau nepirkti.

Mėsos gaminiai gali būti užteršti apdorojimo ar laikymo metu, todėl bakterijos gali greitai daugintis. Kadangi tai greitai gendantys produktai, juos būtina laikyti tinkamai, šaldytuve, ir suvartoti iki nurodyto galiojimo termino pabaigos.

Taip pat svarbu prisiminti, kad mėsos gaminiai gali būti užteršti bakterijomis, sukeliančiomis apsinuodijimą maistu, pavyzdžiui, Listeria.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Įvertinimas: 0 / 5 · 0 balsai
Palikite komentarą

Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite pasirinkti kelias nuotraukas