Baltyminė kava, anglakalbėje erdvėje ir socialiniuose tinkluose dažnai vadinama proffee. Tai gėrimas, gaminamas sujungiant įprastą kavą (espresso, filtruotą ar cold brew) ir baltymų porciją.
Dažniausiai pasirenkami išrūgų, augaliniai, kiaušinių, kolageno arba iš kaulų sultinio išgauti baltymai. Tokia kombinacija sujungia kofeino žvalinantį poveikį ir aminorūgščių maistinę vertę, todėl gėrimas sparčiai populiarėja ir kaip greitas, funkcionalus pusryčių pasirinkimas.
Baltyminės kavos ištakos – sporto pasaulyje. Pirmieji pasakojimai apie kavos ir baltymų derinį siejami su ilgų nuotolių bėgikais bei triatlonininkais, ieškojusiais būdo prieš rytines treniruotes greitai gauti energijos ir aminorūgščių. Vėliau idėja persikėlė į platesnę auditoriją, o rinka ėmė siūlyti vis daugiau paruoštų produktų.
Šis gėrimas nėra vien „kava su milteliais“. Kofeinas stimuliuoja nervų sistemą, didina budrumą ir gerina susikaupimą, o aminorūgštys yra svarbios medžiagos, iš kurių organizmas gamina neuromediatorius, pavyzdžiui, dopaminą ir serotoniną. Baltymai taip pat veikia sotumo hormonus, todėl rytas gali praeiti be staigių energijos šuolių ir vėliau sekančio alkio. Dėl to baltyminė kava dažnai pasirenkama kaip greitas pusryčių pakaitalas, pagalba laikantis svorio mažinimo plano, gėrimas prieš treniruotę arba būdas sumažinti užkandžiavimą darbe.
Žvelgiant iš mitybos pusės, argumentų šiam deriniui netrūksta. Juoda kava paprastai turi apie 5 kcal ir beveik neturi baltymų, todėl energijos „pakilimas“ neretai būna trumpalaikis. Įdėjus 20–25 g baltymų, situacija keičiasi: aminorūgštys skatina sotumo hormonų GLP‑1 ir PYY išsiskyrimą, o tai gali padėti palaikyti stabilesnį energijos lygį ir sumažinti potraukį saldiems užkandžiams artimiausiomis valandomis.
Naujesni tyrimai vis dažniau analizuoja, kaip kofeinas ir rytiniai mitybos pasirinkimai susiję su apetitu, motyvacija ir malonumo pojūčiu. Mokslininkai pabrėžia, kad kofeino poveikis nėra vien „žadinantis“ – jis veikia ir neuromediatorių sistemas, kurios daro įtaką elgesiui bei energijos pojūčiui. Diskusijose išskiriama ir tai, kad žarnynas geba labai greitai perduoti informaciją apie gliukozę į smegenis per klajoklį nervą, o toks signalas gali aktyvinti dopamininę sistemą, susijusią su motyvacija ir atlygio pojūčiu.
Taip pat pasirodė įžvalgų, kad baltymais gausus valgis gali būti susijęs su tirozino – aminorūgšties, iš kurios organizmas gamina dopaminą – prieinamumu. Teoriškai didesnė tirozino pasiūla gali keisti tai, kaip organizmas reaguoja į maistą, įskaitant saldžius ir riebius „paguodos“ užkandžius.
Baltyminė kava minima ir raumenų apykaitos kontekste. Reguliari baltymų pakankama mityba padeda raumenų skaidulų atsistatymui, o tai ypač aktualu vyresniame amžiuje, kai natūraliai mažėja raumenų masė. Be to, baltyminėje kavoje dažnai naudojamas hidrolizuotas kolagenas gali suteikti glicino ir prolino – aminorūgščių, kurios siejamos su audinių atsinaujinimo procesais, įskaitant ir virškinamojo trakto gleivinės būklę.
Dietologai baltyminę kavą dažnai apibūdina kaip funkcionalų gėrimą: ji gali stabilizuoti energiją, mažinti norą saldumynams, gerinti koncentraciją, palaikyti raumenų atsistatymą ir ilgiau išlaikyti sotumą.
Pasigaminti baltyminę kavą paprasta – specialios įrangos nereikia, o galutinis rezultatas dažnai primena glotnų, kreminį kokteilį. Patikimiausias skonis ir konsistencija paprastai gaunama naudojant atvėsintą kavą (cold brew arba atvėsintą espresso, praskiestą vandeniu), nes žemesnė temperatūra sumažina gumuliukų ar baltymo sušokimo riziką.
Viena porcija dažniausiai suteikia apie 120–150 kcal ir daugiau nei 20 g baltymų – tai panašu į lengvą baltyminį kokteilį.
Jei baltyminę kavą norisi ruošti karštą, verta taikyti „temperavimo“ principą: baltymų mišinį iš pradžių sumaišyti su nedideliu kiekiu vėsesnio skysčio, o tik tada pamažu pilti karštą kavą, kad konsistencija išliktų tolygi.
Praktikoje lengviausiai kavoje ištirpsta kolageno baltymai – hidrolizuoti peptidai dažniausiai susimaišo glotniai ir nesudaro gumuliukų. Kiti baltymai neretai reikalauja išankstinio išmaišymo vėsiame vandenyje ar piene. Svarbu atkreipti dėmesį ir į saldintas baltymų formules: jos gali paversti gėrimą desertu ir susilpninti siekiamą apetito kontrolės efektą.
Skoniui įtakos turi ir kavos pupelės bei skrudinimas: skirtingos rūšys ir skrudinimo intensyvumas lemia rūgštingumą bei antioksidantų junginių kiekį, todėl tas pats receptas skirtingai atsiskleis priklausomai nuo pasirinktos kavos.
Komentarų: 0