Bulvės
Bulvės – vienas universaliausių ir dažniausiai lietuviškoje virtuvėje naudojamų produktų, tinkantis tiek paprastiems kasdieniams, tiek sotesniems tradiciniams patiekalams. Sužinokite, kaip išsirinkti, laikyti ir auginti bulves, kokios jų rūšys geriausiai tinka skirtingiems patiekalams ir kuo jos vertingos mityboje.
Bulvės valgomos visais metų laikais. Pirmosios jaunos bulvės mūsų stalą pasiekia vasaros pradžioje, pagrindinis derlius kasamas vasaros pabaigoje ir rudenį, o tinkamai laikomos vėlyvesnės veislės išsilaiko iki pat pavasario.
Švelnus, neutralus bulvių skonis patinka ir vaikams, ir suaugusiesiems. Be to, jos dera su daugybe produktų: mėsa, žuvimi, grybais, sūriais, įvairiomis daržovėmis, česnakais, svogūnais ir kvapniomis prieskoninėmis žolelėmis.
Virtuvėje bulvės yra viena universaliausių daržovių. Jos verdamos, kepamos, troškinamos, gruzdinamos, trinamos į košę, dedamos į sriubas, apkepus, salotas, blynus, virtinius ir įvairiausius tešlos patiekalus.
Kaip išsirinkti šviežias bulves?
Geros bulvės turėtų būti tvirtos, sausos ir be didesnių pažeidimų. Verta vengti stipriai susiraukšlėjusių, minkštų, drėgnų ar nemalonų kvapą skleidžiančių gumbų.
Renkantis bulves reikėtų atkreipti dėmesį ir į jų spalvą. Pažaliavusios bulvių vietos nėra pageidaujamos, todėl tokių gumbų geriau nesirinkti arba pažaliavusias dalis labai kruopščiai pašalinti.
Jaunos bulvės dažniausiai būna mažesnės, jų odelė labai plona ir lengvai nusitrina. Šviežiai nukastos bulvės pasižymi didesniu drėgmės kiekiu, todėl jų tekstūra paprastai būna švelnesnė.
Vėliau nukastos bulvės turi storesnę odelę ir geriau tinka ilgesniam laikymui. Priklausomai nuo veislės, jų minkštimas gali būti birus, miltingas arba tvirtesnis ir mažiau suyrantis verdant.
Bulvių rūšį verta rinktis ir pagal planuojamą patiekalą. Biresnės bulvės geriau tinka košei ar kepimui orkaitėje, o tvirtesnės išlaiko formą salotose, sriubose ir troškiniuose.
Kaip laikyti bulves namuose?
Bulves geriausia laikyti vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje. Šviesa skatina jų pažaliavimą, o pernelyg šilta patalpa – greitesnį dygimą ir drėgmės praradimą.
Gumbus patartina laikyti dėžėje, krepšyje ar kitame inde, kuriame laisvai cirkuliuoja oras. Sandariai uždaryti plastikiniai maišeliai nėra geriausias pasirinkimas, nes juose gali kauptis drėgmė.
Prieš sandėliuojant bulvių nereikėtų plauti. Ant jų likusi žemė nėra problema, o papildoma drėgmė gali pagreitinti gedimą. Bulves geriausia nuplauti tik prieš pat gaminimą.
Jaunas bulves rekomenduojama suvartoti greičiau, nes jų plona odelė ir didesnis drėgmės kiekis lemia trumpesnį laikymo laiką.
Virtas ar apkeptas bulves galima užšaldyti, tačiau žalios bulvės šaldiklyje keičia tekstūrą. Norint jas šaldyti ilgesniam laikui, geriau prieš tai trumpai apvirti arba kitaip termiškai apdoroti.
Bulves taip pat verta reguliariai peržiūrėti. Supuvusį ar stipriai pažeistą gumbą reikia pašalinti, kad jis nepaskatintų šalia esančių bulvių gedimo.
Ką galima pagaminti iš bulvių?
Bulvės puikiai tinka sriuboms. Jos suteikia patiekalui tirštumo ir švelnios tekstūros, todėl dedamos tiek į paprastas daržovių sriubas, tiek į trintas sriubas, žuvienes ar sočius mėsos troškinius.
Bulvių košė yra vienas žinomiausių garnyrų. Virtas bulves galima trinti su sviestu ir pienu, gardinti keptais česnakais, sūriu, garstyčiomis, žalumynais ar net maišyti su salierais bei kitomis šakninėmis daržovėmis.
Orkaitėje keptos bulvės gali būti ruošiamos su odele arba be jos. Jas galima pjaustyti skiltelėmis, kubeliais ar plonais griežinėliais ir gardinti rozmarinais, čiobreliais, paprika, česnakais bei alyvuogių aliejumi.
Receptai su Bulvės
Jaunos bulvės ypač skanios tiesiog išvirtos ir patiektos su sviestu, krapais ar kitu žalumynu. Jos taip pat dera su silke, varške, grietine, rūkyta žuvimi ir šviežiomis vasaros daržovėmis.
Tvirtą tekstūrą išlaikančios bulvės puikiai tinka salotoms. Jas galima maišyti su raugintais ar šviežiais agurkais, svogūnais, kiaušiniais, žuvimi, kumpiu, žalumynais bei įvairiais garstyčių ar jogurto padažais.
Tarkuotos bulvės naudojamos blynams, kugeliui ir kitiems tradiciniams patiekalams. Iš virtų ir žalių bulvių ruošiami cepelinai, o virtų bulvių masė tinka įvairiems kukuliams, virtiniams ar įdarams.
Bulvės gali tapti ir pagrindiniu patiekalu. Didelius gumbus galima iškepti su odele, perpjauti ir įdaryti sūriu, grybais, mėsa, pupelėmis, daržovėmis ar įvairiais padažais.
Plonai supjaustytos bulvės tinka apkepams. Sluoksniuojamos su grietinėle, pienu, česnakais ir sūriu jos iškepa minkštos viduje ir gražiai apskrunda paviršiuje.
Kokios būna bulvių rūšys?
Bulvių veislių yra labai daug. Jos skiriasi ne tik derėjimo laiku, bet ir odele, minkštimo spalva, krakmolingumu, skoniu bei tuo, kaip išlaiko formą termiškai apdorojamos.
Pagal derėjimo laiką bulvės dažniausiai skirstomos į labai ankstyvas, ankstyvas, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvesnes. Ankstyvosios paprastai vartojamos iš karto, o dalis vėlyvesnių veislių geriau tinka laikymui.
Bulvių odelė gali būti balta, gelsva, rusva, rausva ar violetinė. Minkštimas dažniausiai būna baltas arba geltonas, tačiau auginama ir violetinio ar mėlyno minkštimo bulvių.
Vienos bulvės yra miltingesnės ir lengvai suyra verdant. Tokios ypač tinka bulvių košei, sriuboms, virtiniams bei kepiniams.
Kitos bulvės yra vaškinės, tvirtesnės ir net išvirtos gerai išlaiko savo formą. Jos dažniau pasirenkamos salotoms, troškiniams ir patiekalams, kuriuose svarbu, kad bulvių gabalėliai nesubyrėtų.
Universalaus tipo bulvės yra tarpinis variantas. Jas galima virti, kepti, dėti į sriubas ir naudoti daugeliui kasdienių patiekalų.
Kaip auginti bulves darže?
Bulvės dažniausiai sodinamos pavasarį, kai dirva pakankamai sušyla ir nebėra pernelyg šlapia. Derliaus laikas priklauso nuo pasirinktos veislės – ankstyvosios kasamos vasarą, o vėlyvesnės dažniausiai rudenį.
Bulvėms geriausiai tinka saulėta vieta ir puri, derlinga, gerai drenuojama dirva. Labai šlapioje žemėje gumbai gali prasčiau augti ir tapti jautresni puviniui.
Sodinimui dažniausiai naudojami sveiki, daigus pradėję leisti sėkliniai gumbai. Jie sodinami eilėmis, paliekant pakankamai vietos augalui plėstis ir naujiems gumbams formuotis.
Augant bulvėms dirva aplink stiebus kelis kartus kaupiama. Taip suformuojamas aukštesnis žemės kauburėlis, kuris padeda apsaugoti besiformuojančius gumbus nuo šviesos.
Svarbu, kad augimo metu bulvėms netrūktų drėgmės, ypač tada, kai pradeda formuotis gumbai. Vis dėlto pernelyg gausus laistymas ir užmirkusi žemė joms taip pat nėra palankūs.
Ankstyvųjų bulvių derlių galima pradėti kasti netrukus po žydėjimo. Ilgesniam laikymui skirtos bulvės dažniausiai kasamos tuomet, kai antžeminė augalo dalis pradeda džiūti, o gumbų odelė tampa tvirtesnė.
Bulvių maistinė vertė
Bulvėse daugiausia yra vandens ir angliavandenių, kurių pagrindinę dalį sudaro krakmolas. Jos taip pat turi skaidulinių medžiagų, ypač jei valgomos su odele.
Bulvės yra kalio šaltinis. Jose taip pat randama vitamino C ir kai kurių B grupės vitaminų, nors jų kiekis priklauso nuo veislės, laikymo trukmės ir gaminimo būdo.
Šimtas gramų virtų bulvių be papildomų riebalų paprastai turi apie 70–90 kilokalorijų. Tikslus energinės vertės kiekis priklauso nuo bulvių veislės ir paruošimo.
Maistinė vertė (100 g)
Bulvių patiekalo kaloringumą dažnai labiau padidina ne pačios bulvės, o gaminant naudojamas sviestas, grietinėlė, aliejus, sūris ar kiti priedai.
Verdant bulves vandenyje dalis vandenyje tirpių medžiagų gali pereiti į nuovirą. Verdant su odele ar garuose jų galima išsaugoti daugiau.
Atvėsusiose virtose bulvėse dalis krakmolo pakeičia struktūrą ir tampa sunkiau virškinamu atspariuoju krakmolu. Todėl atvėsintos bulvės gali būti naudojamos ne tik salotoms, bet ir kaip kitokios tekstūros garnyras.
Trumpa bulvių istorija
Bulvių kilmė siejama su Pietų Amerika ir Andų regionu. Dabartinės Peru bei Bolivijos teritorijose jų protėviai buvo auginami tūkstančius metų dar gerokai prieš europiečiams pasiekiant Ameriką.
Vietos gyventojams bulvės tapo itin svarbiu maisto produktu, nes galėjo augti aukštikalnėse ir nepalankiomis sąlygomis. Buvo auginama daugybė skirtingų jų rūšių ir veislių.
Į Europą bulvės atkeliavo XVI amžiuje po ispanų kelionių į Pietų Ameriką. Iš pradžių jos vertintos atsargiai ir kai kur net augintos daugiau kaip botaninė įdomybė nei maistinis augalas.
Vėliau žmonės pastebėjo, kad bulvės gali duoti gausų derlių palyginti nedideliame žemės plote. XVII ir XVIII amžiais jų auginimas pradėjo sparčiai plisti įvairiose Europos šalyse.
Bulvės ilgainiui tapo itin svarbios daugelio Europos regionų virtuvėje. Iš jų susiformavo daugybė tradicinių patiekalų – nuo paprastų virtų bulvių iki blynų, kukulių, apkepų ir įvairių įdarų.
Lietuvoje bulvės taip pat tapo neatsiejama kasdienės virtuvės dalimi. Iš jų gaminami cepelinai, kugelis, bulviniai blynai, švilpikai, įvairios košės ir daugybė kitų patiekalų.
Šiandien bulvė išlieka viena universaliausių kasdienių daržovių. Ji nebrangi, soti, lengvai pritaikoma įvairiems patiekalams, o gausybė veislių leidžia pasirinkti tinkamiausias bulves virimui, kepimui, košei ar ilgesniam laikymui.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar bulves reikia laikyti šaldytuve?
Bulves geriausia laikyti vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje. Šaldytuvas paprastai nėra pats tinkamiausias pasirinkimas, nes labai žema temperatūra gali pakeisti bulvėse esančio krakmolo savybes ir jų skonį.
Kodėl bulvės pažaliuoja?
Bulvės pažaliuoja dėl šviesos poveikio. Žalia spalva rodo padidėjusį chlorofilo kiekį, tačiau kartu gali padidėti ir natūraliai bulvėse esančių glikoalkaloidų kiekis. Stipriai pažaliavusių bulvių geriau nevartoti.
Ar galima valgyti sudygusias bulves?
Nedideli daigai nebūtinai reiškia, kad bulvę reikia išmesti, jeigu pats gumbas dar tvirtas ir nepažaliavęs. Daigus bei aplink juos esančias vietas reikėtų kruopščiai pašalinti. Labai sudygusias, minkštas ar pažaliavusias bulves geriau išmesti.
Ar bulves reikia lupti?
Bulvių lupti nebūtina. Gerai nuplautas bulves galima virti ar kepti su odele, ypač jei jos jaunos. Odelėje ir po ja yra dalis bulvėse esančių skaidulinių bei kitų maistinių medžiagų.
Kiek laiko reikia virti bulves?
Virimo laikas priklauso nuo bulvių dydžio. Nedidelės bulvės paprastai išverda per maždaug 15–20 minučių, o didesnėms gali prireikti 20–30 minučių. Bulvė išvirusi, kai ją lengvai galima perdurti peiliu ar šakute.
Kokios bulvės geriausiai tinka košei?
Bulvių košei geriausiai tinka miltingesnės, daugiau krakmolo turinčios bulvės. Išvirusios jos lengvai suyra, todėl jas paprasčiau sutrinti iki purios ir vientisos konsistencijos.
Ar galima užšaldyti bulves?
Žalių bulvių šaldyti paprastai nerekomenduojama, nes atšildytos jos gali pakeisti tekstūrą. Geriau užšaldyti trumpai apvirtas, keptas arba kitaip termiškai apdorotas bulves.
Ar bulvės yra daržovė?
Kulinarijoje bulvės paprastai priskiriamos daržovėms, tačiau dėl didelio krakmolo kiekio mityboje jos dažnai vertinamos kaip krakmolingas angliavandenių šaltinis.
Ar bulvės turi vitamino C?
Taip, bulvėse yra vitamino C, nors jo kiekis mažėja ilgiau laikant ir termiškai apdorojant bulves. Jose taip pat yra kalio, kai kurių B grupės vitaminų ir skaidulinių medžiagų.
Kiek kalorijų turi bulvės?
Šimtas gramų virtų bulvių be papildomų riebalų paprastai turi apie 70–90 kilokalorijų. Galutinė patiekalo energinė vertė labai priklauso nuo gaminimo būdo ir naudojamų priedų.
Straipsniai apie Bulvės
