„Supermaistas“ – terminas, kurį girdime vis dažniau. Nuo egzotiškų uogų iki sėklų ar miltelių – daugelis produktų pristatomi kaip ypatingai naudingi, galintys pagerinti savijautą ar net padėti išvengti ligų. Tačiau ar iš tiesų egzistuoja vienas ar keli produktai, kurie išsiskiria iš visų kitų?
Specialistai pabrėžia, kad realybė kur kas paprastesnė. Nors kai kurie produktai iš tiesų turi daug vertingų medžiagų, jų poveikis priklauso ne nuo „stebuklingų“ savybių, o nuo bendros mitybos. Tad ar supermaistas yra tik marketingo terminas, ar vis dėlto slypi daugiau tiesos?
Ar egzistuoja supermaistas
Supermaistu dažniausiai vadinami produktai, kuriuose esą itin daug maistinių medžiagų – vitaminų, skaidulų, antioksidantų. Vis dėlto panašiomis savybėmis pasižymi šimtai įprastų kasdien vartojamų produktų.
Eksperto teigimu, „supermaisto“ iš esmės nėra – augalas arba yra maistas, arba ne. O sąvoka „naudingas“ dažnai labai sąlyginė.
Anot jo, svarbiausia yra suvartojamas kiekis. Yra augalų, kurių sudėtis žmogaus mitybai išties palanki, tačiau tai nereiškia, kad jie išskirtiniai ar stebuklingi – jie tiesiog papildo organizmą reikalingomis medžiagomis.
„Tokie terminai dažniausiai sugalvojami marketingo tikslais, siekiant išpopuliarinti mažiau žinomus produktus. Lietuvoje šimtmečius augino Lycium barbarum, tačiau jų aktyviai nevartojo. Tik pasirodžius labai panašiai rūšiai Lycium chinensis, uogos pradėtos vadinti goji ir taip išpopuliarėjo“, – sakė ekspertas.
Ką verta žinoti apie čija sėklas
Čija sėklos taip pat dažnai pristatomos kaip supermaistas. Tačiau mokslininko teigimu, jos iš tiesų turi daug skaidulų ir riebalų rūgščių, kurios svarbios subalansuotai mitybai. Vis dėlto, jei žmogus valgytų vien čija sėklas, tai, pasak eksperto, nieko gero neduotų.
Taip pat pabrėžiama, kad net ir labai maistingi produktai nekompensuoja nesubalansuotos mitybos. Didžiausią naudą lemia bendra raciono struktūra, o ne pavieniai produktai.
Komentarų: 0