Žalsvas atspalvis morkos viršūnėje dažniausiai atsiranda tuomet, kai dalis šaknies išlenda iš žemės ir ją pasiekia saulės šviesa. Veikiant šviesai, morkoje ima gamintis chlorofilas – žalias pigmentas. Pats chlorofilas nėra kenksmingas ir nereiškia, kad morka sugedusi.
Svarbu nepainioti morkų su bulvėmis. Solaninas būdingas bulvėms ir kitiems bulvinių šeimos augalams, tačiau morkos šiai šeimai nepriklauso, todėl solanino jos nekaupia. Vadinasi, pažaliavusi morkos dalis nėra susijusi su solanino kiekiu.
Vis dėlto pažaliavusi vieta gali būti kietesnė ir kartesnio skonio. Taip pat, jei šaknies dalis ilgą laiką buvo atvira, ją labiau galėjo paveikti aplinkos sąlygos. Dėl skonio ir kokybės paprastai rekomenduojama žalsvą viršūnę nupjauti kartu su nedideliu aplinkinio minkštimo sluoksniu.
Jei likusi morkos dalis yra tvirta, nėra puvimo požymių, nemalonaus kvapo ar gleivėtumo, ją saugu vartoti. Žalsvas atspalvis savaime nereiškia, kad morka pavojinga – dažniausiai tai tik estetinė ir skonio problema.
Komentarų: 0