Feta
Feta – tai vienas garsiausių pasaulio sūrių, užimantis garbingą vietą Viduržemio jūros kulinarijoje ir išsiskiriantis sodriu, sūriu bei maloniai rūgštelėjusiu skoniu. Ar žinojote, kad tikrasis fetos sūris pagal griežtas taisykles gali būti gaminamas tik tam tikruose Graikijos regionuose iš avių ir ožkų pieno, o jo gamybos tradicijos minimos dar Antikinės Graikijos mituose? Šiame visapusiškame gide sužinosite, kaip išsirinkti kokybiškiausią fetą, kaip ją teisingai laikyti namuose sūrime, ką gardaus iš jos pagaminti bei atskleisite naudingus patarimus apie fetos rūšis, maistinę vertę ir tūkstantmetę istoriją!
Fetos sūris yra tradicinis graikiškas baltasis sūris, brandinamas specialiame sūrime ir gaminamas iš gryno avių pieno arba jo mišinio su ožkų pienu. Šis produktas išsiskiria trapia, tačiau burnoje tirpstančia tekstūra bei intensyviu, pikantišku skoniu. Dėl savo unikalumo feta turi saugomą kilmės vietos nuorodą (SKVN) Europos Sąjungoje.
Šio sūrio skonio paletėje dominuoja gaivus sūrumas, išreikšta pieno rūgštelė bei švelnus ožkų ar avių pieno aromatas. Feta tobulai dera su šviežiais pomidorais, agurkais, alyvuogėmis, tyru alyvuogių aliejumi bei raudonėliais. Taip pat ji stebinančiai gerai papildo saldžius akcentus, pavyzdžiui, prinokusius arbūzus, medų ar skrudintus riešutus.
Virtuvėje feta naudojama nepaprastai plačiai ir suteikia išskirtinio charakterio tiek šaltiems, tiek karštiesiems patiekalams. Ji trupinama į tradicines graikiškas salotas, kepama orkaitėje su daržovėmis, dedama į pyragus bei naudojama kreminiams užtepams gaminti. Taip pat iš jos ruošiami gardūs marinatai bei įdarai mėsai ar žuviai.
Kaip išsirinkti kokybišką fetą?
Renkantis fetą prekybos centre, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į produkto pavadinimą bei pakuotėje nurodytą kilmės šalį. Tikrasis fetos sūris gaminamas tik Graikijoje iš avių pieno (ne mažiau kaip 70 %) ir ožkų pieno (iki 30 %). Jei ant pakuotės parašyta „baltasis sūris“ ar „fetos tipo sūris“, šis gaminys dažniausiai pagamintas iš karvės pieno ir neturi autentiško skonio.
Sūrio išvaizda ir spalva pakuotėje suteikia itin svarbios informacijos apie produkto šviežumą bei kokybę. Kokybiška feta turi būti tolygios sniego baltumo spalvos, be jokių geltonų dėmių ar patamsėjusių kraštų. Taip pat verta apžiūrėti sūrio bloko tekstūrą – ji turi būti tvirta, su smulkiais plyšeliais, bet ne pernelyg kietas ar guminis.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sūrimo buvimą pakuotėje bei gaminio sudėtį etiketėje. Tikra feta paprastai būna supakuota sandariame inde su skaidriu sūrimu, kuris neleidžia produktui išsausėti. Sudėtyje turėtų būti nurodytas tik pasterizuotas avių ir ožkų pienas, druska, raugas ir šliužo fermentas be jokių augalinių riebalų ar konservantų.
Kaip laikyti fetą namuose?
Fetos sūrio laikymo būdas reikalauja drėgmę išlaikančios aplinkos, nes sausame ore šis sūris greitai sukietėja ir praranda savo skonį. Parsinešus sūrį namo, jį būtina laikyti šaldytuve, neišpilant originalaus sūrimo iš pakuotės. Šaldytuvo temperatūroje sūrime panardinta feta išlieka šviežia ir gardi kelias savaites.
Jei originalaus sūrimo pakuotėje nebeliko arba panaudojote tik dalį sūrio bloko, jį galima lengvai paruošti namuose. Pakanka ištirpinti maždaug vieną arbatinį šaukštelį druskos stiklinėje virinto atvėsinto vandens ir užpilti sūrį sandariame inde. Taip paruoštas sūrimas apsaugo fetą nuo išsausėjimo ir neleidžia jai apkarsti.
Fetos užšaldymas šaldiklyje nėra rekomenduojamas kasdieniam vartojimui, nes atšildytas sūris praranda savo vientisumą ir tampa pernelyg trapus. Tačiau jei turite didesnį kiekį sūrio, kurio nespėsite suvartoti, jį galima nusausinti ir užšaldyti sandariame maišelyje. Atšildytą fetą vėliau geriausia naudoti kepiniams, pyragų įdarams ar karštiems padažams.
Ką galima pagaminti iš fetos?
Pats garsiausias ir populiariausias patiekalas su feta – klasikinės graikiškos salotos (Horiatiki). Sūrio blokas dedamas ant stambiai pjaustytų pomidorų, agurkų, raudonųjų svogūnų bei alyvuogių, viską gausiai apšlakstant tyru alyvuogių aliejumi. Šis patiekalas puikiai tinka kaip lengvas pavasario ar vasaros užkandis.
Feta užima ypatingą vietą ir karštojoje kulinarijoje, nes kepant ji suminkštėja, tačiau visiškai neišsilydo į skystą masę. Labai populiarus patiekalas – orkaitėje kepta feta su vyšniniais pomidorais, česnakais ir alyvuogių aliejumi, paverčiama kreminiu padažu makaronams. Taip pat iš fetos ir špinatų gaminamas tradicinis graikiškas pyragas „Spanakopita“.
Receptai su feta
Šis sūris taip pat puikiai tinka įvairiems kreminiams užtepams ir padažams ruošti. Sutrinta su natūraliu jogurtu, citrinos sultimis ir česnaku, feta paverčiama šilkinės tekstūros užtepu (Whipped Feta). Taip pat ji barstoma ant keptų daržovių, omletų ar naudojama kaip įdaras saldžiosioms paprikoms.
Kokios būna fetos rūšys ir alternatyvos?
Tikroji feta skirstoma pagal jos brandinimo būdą ir naudojamo pieno proporcijas. Statinėse brandinta feta pasižymi intensyvesniu, aštresniu skoniu bei tvirtesne struktūra. Metalinėse talpose brandinta feta būna švelnesnio skonio, minkštesnė ir kremiškesnė, todėl itin mėgstama kasdienėje virtuvėje.
Rinkoje taip pat sutinkama daugybė fetos alternatyvų, dažniausiai vadinamų „baltuoju sūriu“ arba „salotų sūriu“. Šie gaminiai gaminami iš karvės pieno, todėl pasižymi švelnesniu, mažiau pikantišku skoniu ir vienodesne tekstūra. Nors jie tinka salotoms, jiems trūksta autentiško avių pieno aromato.
Atskirą grupę sudaro marinuota feta, supjaustyta kubeliais ir užpilta alyvuogių aliejumi su žolelėmis. Šis produktas yra labai patogus naudoti greitiems užkandžiams ar salotoms pagardinti. Kiekviena fetos rūšis ar jos alternatyva suteikia vis kitokių tekstūrinių savybių ruošiamam maistui.
Fetos maistinė vertė ir nauda sveikatai
Fetos sūris yra nepaprastai vertingas baltymų ir lengvai įsisavinamo kalcio šaltinis. Kalcis yra būtinas kaulų stiprinimui, dantų sveikatai bei normaliai raumenų veiklai palaikyti. Taip pat šiam sūryje gausu vitamino B12, kuris svarbus nervų sistemos veiklai ir kraujo gamybai.
Maistinė vertė (100 g)
Kadangi tradicinė feta gaminama iš avių ir ožkų pieno, ją dažnai lengviau suvirškina žmonės, turintys lengvą jautrumą karvės pienui. Fermentacijos proceso metu sūryje sumažėja laktozės kiekis, o natūralios pieno rūgšties bakterijos teigiamai veikia žarnyno mikroflorą. Tai suteikia sūriui papildomos vertės sveikoje mityboje.
Dėl brandinimo sūrime fetoje yra nemažas druskos ir riebalų kiekis, todėl šiuo sūriu rekomenduojama mėgautis saikingai. Norint sumažinti druskos kiekį, sūrio gabalėlį prieš vartojimą galima trumpai pamirkyti švariame vandenyje arba piene. Saikingas fetos vartojimas praturtina valgiaraštį vertingais mikroelementais.
Ar fetą geriau valgyti šviežią, ar keptą?
Šviežios fetos vartojimas leidžia patirti visą jos natūralų traškumą, gaivumą ir pikantišką rūgštumą. Šviežias sūris tiesiog sutrupinamas ant salotų, sriubų ar sumuštinių, išlaikant ryškų skonio profilį. Tai itin greitas ir patogus būdas suteikti patiekalams Viduržemio jūros dvasios.
Kepama orkaitėje arba grilyje feta visiškai pakeičia savo tekstūrą ir praranda dalį aštraus sūrumo. Karštyje sūris suminkštėja, tapdamas aksominiu ir labai švelniu, o jo paviršius šiek tiek apskrus. Kepta feta su medumi, riešutais ir čiobreliais paverčiama nuostabiu karštu užkandžiu.
Tiek šviežia, tiek kepta feta suteikia puikią maistinę naudą ir praplečia kulinarijos galimybes. Naudokite šviežią fetą vasariškoms salotoms ir šaltam maistui, o kepintą rinkitės sotiesiems rudens bei žiemos patiekalams. Abu šie vartojimo būdai yra labai naudingi jūsų valgiaraščiui.
Trumpa fetos istorija
Fetos sūrio gamybos istorija siekia tūkstančius metų ir prasidėjo Antikinėje Graikijoje. Manoma, kad šio sūrio gamybos aprašymas sutinkamas net Homero „Odisėjoje“, kur ciklopas Polifemas gamino sūrį iš avių pieno savo uoloje. Šis senovinis konservavimo metodas sūrime leido išsaugoti pieno produktus karštame klimate.
Žodis „feta“ rašytiniuose šaltiniuose atsirado XVII amžiuje, valdant Venecijos respublikai, ir kilęs iš italų kalbos žodžio, reiškiančio „riekė“ arba „gabalas“. Šis pavadinimas prigijo dėl tradicijos pjaustyti didelius sūrio blokus į mažesnes riekes brandinimui statinėse. Per amžius gamybos receptūra išliko praktiškai nepakitusi.
2002 metais Europos Sąjunga suteikė fetai Saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) statusą. Tai reiškia, kad tik Graikijoje iš vietinio avių ir ožkų pieno pagamintas sūris gali būti teisėtai vadinamas feta. Nepaisant laiko tėkmės, feta išlieka vienu labiausiai atpažįstamų ir mėgstamų sūrių visame pasaulyje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi tikra feta nuo baltojo salotų sūrio?
Tikra feta gaminama tik Graikijoje iš pasterizuoto avių (bent 70 %) ir ožkų pieno. Baltojo salotų sūrio gaminiai dažniausiai gaminami iš karvės pieno kitose šalyse, todėl pasižymi švelnesniu skoniu bei kitokia tekstūra.
Ar fetos sūryje yra daug laktozės?
Fetoje laktozės kiekis yra labai mažas, nes ilgo fermentavimo bei sūrio brandinimo metu didžioji laktozės dalis suskyla. Dėl to ją lengviau toleruoja asmenys, jautrūs laktozei.
Kodėl feta visada parduodama arba laikoma sūrime?
Sūrimas apsaugo fetą nuo išsausėjimo, bakterijų dauginimosi ir gedimo. Taip pat sūrimas padeda išlaikyti būdingą sūrio tekstūrą bei pikantišką skonį.
Kuo galima pakeisti fetą recepte, jei jos neturite?
Fetą galima pakeisti rikota, ožkų sūriu, pagal graikišką receptūrą pagamintu baltuoju sūriu arba sūdytu varškės sūriu.
Kiek laiko atidaryta feta išlieka gera šaldytuve?
Sūrime panardinta atidaryta feta šaldytuve gali išsilaikti iki 3–4 savaičių, o laikoma be skysčio – vos kelias dienas.
