Krevetės daugeliui žmonių yra saugus ir maistingas pasirinkimas, jei vartojamos saikingai ir tinkamai paruoštos. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad šis produktas turi ir aiškių rizikų: nuo stiprių alerginių reakcijų iki galimų kenksmingų medžiagų, priklausomai nuo kilmės ir paruošimo būdo.
Viena dažniausių problemų yra alergija vėžiagyviams, kuri laikoma viena iš labiausiai paplitusių maisto alergijų suaugusiesiems. Alerginė reakcija gali pasireikšti odos bėrimais, niežuliu, virškinimo sutrikimais, kosuliu ar kvėpavimo pasunkėjimu, o sunkiais atvejais gali išsivystyti anafilaksija.
Dar vienas aspektas susijęs su aplinkos tarša. Mokslinėse publikacijose aprašoma, kad krevetėse ir kituose jūrų produktuose gali būti aptinkama įvairių teršalų, įskaitant mikroplastiką, kuris siejamas su galimu poveikiu uždegiminiams procesams ir imuninei sistemai.
Kaip paruošimas gali pakenkti?
Nors pačios krevetės natūraliai turi mažai sočiųjų riebalų, rizika išauga dėl pasirinkto gaminimo būdo. Kepant aliejuje ar svieste krevetės gali sugerti dalį riebalų, todėl patiekalo maistinė sudėtis pasikeičia ir jame padaugėja sočiųjų riebalų.
Daugiausia sočiųjų riebalų paprastai suteikia sviestas, kokosų ar palmių aliejus, todėl tokie pasirinkimai dažniau didina bendrą sočiųjų riebalų kiekį mityboje. Širdies ir kraujagyslių sveikatos požiūriu dažniau rekomenduojami aliejai, kuriuose vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys, pavyzdžiui, alyvuogių ar rapsų.
Saugesnė praktika – rinktis virimą ar garinimą, o krevetes į patiekalus dėti jau paruoštas. Jei norisi lengvai apkepinti, verta naudoti mažiau riebalų ir rinktis aliejų, kuriame daugiau nesočiųjų riebalų, taip pat vengti perkepimo, nes tuomet blogėja tekstūra ir lengviau persistengti su riebalais bei druska.
Kuo krevetės naudingos?
Krevetės vertinamos dėl didelio baltymų kiekio ir palyginti nedidelio kaloringumo. Jose taip pat yra svarbių mikroelementų, ypač seleno, fosforo, taip pat vitamino A ir folatų, kurie prisideda prie normalios organizmo veiklos.
Krevetėse aptinkamas antioksidantas astaksantinas siejamas su priešuždegiminiu poveikiu. Dėl to šis junginys dažnai minimas moksliniuose apžvalginiuose darbuose, nagrinėjančiuose oksidacinio streso ir lėtinių ligų rizikos ryšius.
Svarbu ir tai, kad krevetės paprastai priskiriamos mažo gyvsidabrio kiekio jūrų gėrybėms. Dėl to jos dažnai įvardijamos kaip vienas saugesnių pasirinkimų tarp jūrų produktų, jei vartojamos subalansuotai ir laikantis maisto saugos principų, ypač atidžiai vertinant alergijų riziką.
Renkantis krevetes verta atkreipti dėmesį į laikymo ir paruošimo higieną: jos turi būti gerai termiškai apdorotos, laikomos tinkamoje temperatūroje, o kryžminės taršos su žalia mėsa ar žuvimi reikėtų vengti. Tai ypač aktualu jautresniems žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema silpnesnė.
Šaltiniai:
Komentarų: 0