GMO – viena iš tų temų, apie kurias nuomonių daug, tačiau aiškumo dažnai trūksta. Vieni jų vengia, kiti laiko pažangia technologija, galinčia padėti spręsti maisto trūkumo problemas. Tačiau kas iš tiesų slypi už šio trumpinio ir ar baimės, susijusios su GMO, yra pagrįstos?
Kas yra GMO
GMO (genetiškai modifikuoti organizmai) – tai gyvi organizmai (augalai, gyvūnai arba mikroorganizmai), kurių genetinė medžiaga (DNR) pakeista taikant genų inžinerijos metodus.
GMO kuriami dėl kelių pagrindinių priežasčių:
- atsparumo kenkėjams;
- atsparumo herbicidams (tai padeda lengviau kontroliuoti piktžoles);
- didesnio derlingumo;
- pagerintos sudėties (pavyzdžiui, didesnio vitaminų kiekio).
Daugelis GMO turinčių produktų būna ženklinami (pavyzdžiui, nurodoma „sudėtyje yra GMO“ arba „be GMO“).
Ar GMO iš tiesų yra kenksmingi
Eksperto teigimu, ši technologija leidžia sukurti itin produktyvius augalus, kurie mažiau nukenčia nuo plėšrūnų ir kenkėjų. Kartu pripažįstama, kad teoriškai genetinė modifikacija gali būti panaudota ir taip, jog būtų sukurti potencialiai pavojingi augalai.
Dėl šios priežasties veislės, sukurtos taikant genetinės modifikacijos technologijas, paprastai tikrinamos gerokai kruopščiau nei veislės, gautos įprastinės selekcijos būdu.
„Į rinką niekada nepateks pavojingos GMO veislės, o štai pavojingų selekcinių veislių pasitaikydavo ne kartą. Kadaise bulvių veislė „Lenape“ buvo auginama traškučiams gaminti, tačiau vėliau joje aptiktas padidėjęs nuodingų junginių – solanino ir chakonino – kiekis. Ir tai buvo veislė, išvesta be GMO. Todėl ir selekcijoje reikia išlikti atsargiems“, – aiškino biologijos mokslų daktaras Kovalenko.
Komentarų: 0