Dar visai neseniai lapinis kopūstas (kale) dažnam atrodė tik kuklus garnyro priedas ar lėkštės dekoracija. Tačiau šiandien jis vis dažniau atsiduria keptuvėse ir kokteilių trintuvuose – daržovę neretai rekomenduoja gydytojai ir dietologai. Lapinis kopūstas priklauso kopūstinių šeimai, išsiskiria ryškiai žaliais, stipriai raukšlėtais lapais, o juose – gausybė organizmui svarbių medžiagų: nuo skaidulų iki vitaminų, mineralų bei širdžiai palankių junginių.
Lapinio kopūsto istorija ilgesnė, nei gali pasirodyti. Ši daržovė buvo valgoma dar Senovės Graikijoje ir Romoje, kur ją vertino dėl atsparumo šalčiui ir galimybės ilgai laikyti. Į dabartinės Lenkijos teritoriją ji atkeliavo viduramžių pabaigoje, tačiau tikrą populiarumą pasiekė XVII amžiuje, kai atsirado dvarų ir miestiečių virtuvėse.
Tuomet lapinis kopūstas nebuvo vien patiekalų priedas – jis naudotas ir kaip natūralus dažiklis. Intensyviai žalia spalva pagyvindavo tešlą, kepinius ir įvairias mases, suteikdama desertams išskirtinę išvaizdą. Žinoma, vertintas buvo ir dėl maistinių savybių.
Įdomi lapinio kopūsto istorija sieja jį ir su Japonija XX amžiuje. Antrojo pasaulinio karo metu, kai šalyje trūko maisto, karo gydytojas Niro Endo šeimos mitybą praturtindavo namuose gaminamomis sultimis iš įvairių žalių lapų – tarp jų buvo ir lapinis kopūstas. Pastebėjęs teigiamą poveikį artimųjų savijautai, jis ėmėsi tyrimų ir padarė išvadą, kad būtent jis yra vertingiausia šių gėrimų dalis. Vėliau Azijoje išpopuliarėjo žaliosios sultys, žinomos kaip „aojiru”.
Nors ilgainiui lapinį kopūstą išstūmė kitos daržovės, šiandien jis išgyvena renesansą ir vėl plačiai naudojamas virtuvėje.
Lapinis kopūstas dažnai minimas kaip viena sveikiausių daržovių. Teigiama, kad geležies jame gali būti daugiau nei kai kurioje mėsoje, todėl jis laikomas patrauklia alternatyva vegetarams ir veganams. Tiesa, augalinės kilmės geležis pasisavinama prasčiau nei gyvūninės, tačiau jos įsisavinimą galima pagerinti šį kopūstą derinant su vitamino C šaltiniais, pavyzdžiui, paprikomis ar citrusais. Dėl to ši daržovė gali būti naudinga ir tiems, kuriems aktualus mažakraujystės klausimas.
Lapinio kopūsto vertę lemia ne vien geležis. Jis yra vitaminų A, C ir K šaltinis – šios medžiagos siejamos su imuniteto stiprinimu, regėjimo funkcija ir kaulų tvirtumu. Antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, todėl daržovei priskiriamas priešsenėjimo poveikis ir galimas priešvėžinis potencialas. Taip pat jame esantys sieros junginiai gali palaikyti kepenų veiklą ir natūralius organizmo detoksikacijos procesus.
Ne mažiau svarbi ir širdies bei kraujagyslių sistema. Lapiniam kopūstui priskiriamas priešuždegiminis poveikis, jis gali prisidėti prie per aukšto MTL (blogojo) cholesterolio mažinimo ir padėti palaikyti normalų kraujospūdį, nes suteikia kalio. Reguliarus šios daržovės vartojimas siejamas su mažesne širdies ligų, aterosklerozės ir insulto rizika.
Dar vienas privalumas – skaidulos. Jos gerina virškinimą, suteikia sotumo jausmą ir padeda kontroliuoti kūno svorį. Be to, 100 gramų lapinio kopūsto turi apie 40 kcal, todėl jis laikomas palankiu pasirinkimu lengvesnei mitybai.
Vis dėlto lapinis kopūstas tinka ne visiems. Jo nerekomenduojama vartoti žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų, nes daržovėje esantys goitrogenai gali veikti jodo apykaitą. Taip pat atsargumo turėtų laikytis sergantieji inkstų akmenlige – lapiniame kopūste yra nemažai oksalatų.
Virtuvėje lapinį kopūstą galima panaudoti labai įvairiai. Žalias jis puikiai tinka salotoms – ypač jei lapus prieš tai lengvai pamasažuosite su alyvuogių aliejumi, kad suminkštėtų ir įgautų daugiau skonio. Tokiose salotose jis dera su riešutais, parmezanu, fetos sūriu ar citrusais. Iš šviežių lapų taip pat gaminami žalieji kokteiliai ir glotnučiai – derinant su bananais, obuoliais, ananasais ar persikais gaunamas gaivus, maistingas gėrimas.
Lapinį kopūstą galima ir termiškai apdoroti. Trumpai apkepintas alyvuogių aliejuje su česnaku jis tinka prie makaronų ar kaip garnyras. Troškintas su pomidorais ir svogūnais gali tapti sočiu įdaru blyneliams ar tartoms. Šaltuoju metų laiku jį verta dėti į troškinius, apkepus ar kitus šildančius patiekalus – dėl savo struktūros jis ne taip greitai sukrenta ir išlaiko dalį maistinių savybių.
Populiarūs ir lapinio kopūsto traškučiai – sveikesnė alternatyva stipriai perdirbtiems užkandžiams. Pakanka lapus apšlakstyti alyvuogių aliejumi, pabarstyti druska ar prieskoniais ir trumpai pakepti orkaitėje. Be to, lapinis kopūstas naudojamas sriuboms ir sultims, o jo ryški spalva gali pasitarnauti ir kaip natūralus dažiklis kepiniams ar kremams.
Komentarų: 0