Morkos
Morkos valgomos visais metų laikais. Vienos jų iš dirvos išraunamos dar pavasarį, kitos subręsta vasarą, o laikyti skirtos veislės mūsų stalą pasiekia rudenį ir žiemą.
Švelniai saldus skonis patinka ir vaikams, ir suaugusiesiems. Be to, morkos dera su daugybe produktų: nuo paprasčiausių bulvių iki apelsinų, imbiero, žuvies ar kvapnių prieskoninių žolelių.
Virtuvėje šios ryškios šakninės daržovės gali keistis neatpažįstamai. Jos verdamos, kepamos, troškinamos, tarkuojamos, spaudžiamos į sultis, trinamos į tyrę ir net naudojamos saldiems pyragams.
Kaip išsirinkti šviežias morkas?
Geros morkos spalva turėtų būti sodri, paviršius – gana lygus ir blizgus. Verta vengti suglebusių, stipriai susiraukšlėjusių ar minkštų morkų, nes tokie požymiai dažniausiai rodo, kad daržovė prarado drėgmę.
Perkant jaunas morkas su lapais, reikėtų apžiūrėti ir jų žalumynus. Tvirti, vešlūs bei ryškiai žali lapai paprastai išduoda, kad derlius nuimtas neseniai ir dar nebuvo ilgai sandėliuojamas.
Lapų nereikia skubėti išmesti. Iš gerai nuplautų morkų lapų galima ruošti sriubas, pagardus, žaliuosius padažus ar aromatingą užtepėlę, primenančią iš bazilikų gaminamą pagardą.
Jaunos morkos dažniausiai būna švelnesnės, sultingesnės ir mažiau saldžios. Vėliau subrendusios morkos turi tvirtesnę tekstūrą, ryškesnį saldumą ir geriau tinka ilgesniam laikymui.
Kaip laikyti morkas namuose?
Jaunas morkas geriausia laikyti šaldytuvo daržovių stalčiuje ir suvartoti per maždaug tris dienas. Prieš dedant į šaldytuvą lapus patartina nupjauti, nes jie iš šaknies traukia drėgmę.
Laikyti skirtos brandesnės morkos šaldytuve gali išsilaikyti bent savaitę. Vis dėlto laikui bėgant jų minkštimas ima glebti, o pati daržovė praranda malonų traškumą.
Morkas galima užšaldyti sveikas, supjaustytas griežinėliais arba kubeliais. Prieš šaldymą jas rekomenduojama nuvalyti, trumpai apvirti maždaug tris minutes, atvėsinti ir gerai nusausinti.
Dar vienas būdas – konservavimas stiklainiuose. Nuplautos ir nuskustos morkos trumpai apverdamos, sudedamos į švarius stiklainius, užpilamos sūrymu ir sterilizuojamos pagal pasirinkto konservavimo būdo reikalavimus.
Ką galima pagaminti iš morkų?
Dėl verdant suminkštėjančios tekstūros morkos puikiai tinka trintoms sriuboms. Jų saldumą gerai papildo kokosų pienas, moliūgai, apelsinai, imbieras, čiobreliai, šoninė ar švelnios aitriosios paprikos.
Šaltuoju metu galima virti šildančią sriubą su morkomis ir moliūgais, o vasarą – gaivią šaltą morkų sriubą su mėtomis. Lengvesniam skoniui tinka citrusinių vaisių sultys.
Morkų tyrė yra maloni alternatyva įprastai bulvių košei. Morkas galima trinti vienas arba maišyti su bulvėmis, žiediniais kopūstais, žaliaisiais žirneliais ir kitomis minkštai išvirtomis daržovėmis.
Tarkuotos morkos ypač tinka gaivioms salotoms. Jas galima maišyti su obuoliais, apelsinų sultimis, smulkintais migdolais, žemės riešutais, salierais, tunu ar lengvu garstyčių padažu.
Receptai su morkomis
Sultims morkos tinkamos dėl natūralaus saldumo. Jas galima spausti vienas arba derinti su obuoliais, apelsinais, mandarinais, kiviais bei imbieru. Gautas gėrimas būna švelnus ir sodrios spalvos.
Užkandžių stalui morkos gali būti patiekiamos lazdelėmis su jogurtiniu padažu, sutrinamos su šviežiu sūriu arba naudojamos daržovių apkepams, putėsiams, paštetams ir nedideliems pikantiškiems pyragėliams.
Morkos tinka ir kepiniams. Sūriuose pyraguose jos dera su sūriu, šonine bei žalumynais, o saldžiuose – su cinamonu, imbieru, šokoladu, riešutais ir citrusinių vaisių žievelėmis.
Pagrindiniam patiekalui morkas galima kepti orkaitėje, troškinti svieste, gardinti čiobreliais arba dėti į nesaldžius pyragus. Kepamos aukštesnėje temperatūroje jos karamelizuojasi ir įgauna dar ryškesnį saldumą.
Kokios būna morkų rūšys?
Dažniausiai parduotuvėse matome oranžines morkas, tačiau tai nėra vienintelė jų spalva. Auginamos baltos, geltonos, violetinės, raudonos ir beveik juodos morkos, turinčios skirtingą skonį bei tekstūrą.
Ankstyvosios morkos paprastai renkamos nuo balandžio iki liepos. Vėliau jas pakeičia sezoninis derlius, o rudenį ir žiemą prekyboje vyrauja ilgiau laikyti tinkamos morkų veislės.
Oranžinė „Amsterdam“ veislė vertinama dėl sultingo minkštimo ir ryškesnio skonio. „Chantenay à cœur rouge“ tinka vėlyvesniam auginimui, o apvali „Marché de Paris“ išsiskiria neįprasta forma.
Baltose morkose nėra oranžinę spalvą suteikiančio beta karoteno. Jos gali turėti kiek daugiau skaidulinių medžiagų, yra švelnaus skonio ir patraukliai atrodo įvairiaspalviuose daržovių patiekaluose.
Geltonoji „Jaune du Doubs“ veislė užaugina ilgas, ryškiai geltonas šaknis. Ji vertinama dėl atsparumo ir palyginti nesudėtingo auginimo, todėl gali būti pasirenkama namų daržui.
Violetinės morkos dažnai turi tamsų paviršių ir gelsvai oranžinį vidų. „Cosmic Purple“ veislė pasižymi tvirtais lapais, todėl subrendusias morkas lengviau išrauti iš dirvos.
Kaip auginti morkas darže?
Morkos dažniausiai sėjamos nuo kovo iki liepos, o derlius imamas nuo liepos iki lapkričio. Joms geriausiai tinka saulėta vieta, puri, neakmenuota ir pakankamai drėgna dirva.
Labai kietoje arba akmenuotoje žemėje šaknys gali išsišakoti ir užaugti kreivos. Dėl to lysvę verta gerai supurenti, pašalinti didesnius akmenis ir nesėti morkų į šviežiai mėšlu patręštą dirvą.
Ankstyvųjų morkų sėklos gali būti sėjamos jau vasario pabaigoje, jeigu leidžia oro sąlygos. Paaugusius daigus reikia praretinti, kad kiekvienai šakniai liktų vietos augti.
Laikyti skirtos morkos sėjamos eilėmis, tarp jų paliekant maždaug dvidešimt penkis centimetrus. Kai daigai išaugina kelis tikruosius lapelius, tarp augalų paliekami didesni tarpai.
Dygimo laikotarpiu dirva neturėtų visiškai išdžiūti. Laistyti reikėtų ramia srove, kad smulkios sėklos nebūtų išplautos, o paviršiuje nesusidarytų kieta, daigams sunkiai įveikiama pluta.
Morkų maistinė vertė
Morkos žinomos dėl jose esančio beta karoteno, dar vadinamo provitaminu A. Ši medžiaga organizme siejama su normalia rega, odos būkle ir gleivinių funkcijomis.
Jose taip pat yra skaidulinių medžiagų, tarp kurių vyrauja pektinas ir celiuliozė. Skaidulinės medžiagos svarbios įprastai žarnyno veiklai ir padeda ilgiau išlaikyti sotumo pojūtį.
Maistinė vertė (100 g)
Šimtas gramų morkų turi maždaug trisdešimt tris kilokalorijas. Angliavandenių kiekis didėja morkoms bręstant, todėl jaunos morkos dažniausiai būna minkštesnės, bet ne tokios saldžios kaip vėlyvesnis derlius.
Morkas verta valgyti įvairiai paruoštas. Žalios išlieka traškios, virtos tampa švelnios, o kepant atsiskleidžia jų saldumas. Skirtingi gaminimo būdai leidžia šią daržovę lengvai priderinti prie kasdienio valgiaraščio.
Trumpa morkų istorija
Laukinės morkos Europoje augo nuo senų laikų, tačiau dabartinės oranžinės morkos nėra paprasčiausiai patobulintos vietinės laukinės šaknys. Auginamų morkų kilmė siejama su dabartinio Afganistano teritorija.
Senosios morkos buvo violetinės, tamsiai raudonos arba gelsvos. Vėliau jos paplito Mažojoje Azijoje, o maždaug vienuoliktajame amžiuje per arabų valdomą Ispaniją pasiekė platesnę Europos dalį.
Geltonos ir violetinės morkos buvo vertinamos dėl skonio, tačiau stipriai dažydavo sultinius bei padažus. Septynioliktajame amžiuje Nyderlanduose išvestos oranžinės morkos greitai išpopuliarėjo visoje Europoje.
Šiandien morka išlieka viena universaliausių kasdienių daržovių. Ji nebrangi, lengvai laikoma, tinka saldiems ir sūriems patiekalams, o skirtingos veislės leidžia ja mėgautis beveik visus metus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip išsirinkti geriausias morkas?
Šviežios morkos turėtų būti tvirtos, nesuglebusios, sodrios spalvos ir gana lygiu paviršiumi. Minkštos, susiraukšlėjusios ar stipriai pažeistos šaknys dažniausiai jau būna praradusios dalį drėgmės.
Jeigu morkos parduodamos su lapais, verta apžiūrėti ir juos. Žali, nesuvytę bei tvirti lapai paprastai rodo, kad morkos buvo nuimtos palyginti neseniai.
Kiek laiko morkos išsilaiko šaldytuve?
Jaunas morkas geriausia suvartoti per maždaug tris dienas. Brandesnės, ilgesniam laikymui skirtos morkos šaldytuvo daržovių stalčiuje gali išsilaikyti savaitę ar net ilgiau.
Prieš dedant morkas į šaldytuvą, jų lapus patartina nupjauti. Palikti žalumynai iš šaknies traukia drėgmę, todėl morkos gali greičiau suglebti.
Ar galima užšaldyti morkas?
Taip, morkas galima sėkmingai užšaldyti. Jas reikėtų nuplauti, nuskusti, supjaustyti norimo dydžio gabalėliais ir trumpai, maždaug tris minutes, apvirti verdančiame vandenyje.
Po apvirimo morkos atvėsinamos, gerai nusausinamos ir sudedamos į šaldymui tinkamas talpyklas. Taip paruoštos jos tinka sriuboms, troškiniams, padažams ir daržovių garnyrams.
Ar reikia skusti morkas?
Jaunų, gerai nuplautų morkų skusti nebūtina. Jų odelė dažniausiai būna plona ir švelni, todėl pakanka paviršių kruopščiai nuvalyti šepetėliu arba nuplauti po tekančiu vandeniu.
Brandesnių morkų odelė gali būti storesnė, šiurkštesnė ar kartesnė. Tokias morkas patogiau nuskusti, ypač jeigu jos bus naudojamos tyrelei, sriubai ar sultims.
