Džiovinti vaisiai daugeliui tampa paprastu būdu sumažinti saldumynų kiekį racione, nes jie natūraliai saldūs ir patogūs užkandžiauti. Vis dažniau šalia įprastų džiovintų abrikosų ar slyvų minimas ir džiovintas duonvaisis, dar vadinamas džekfrutu.
Džiovintas duonvaisis gaminamas iš prinokusio džekfruto minkštimo, kuris paprastai auga Pietryčių Azijoje. Priklausomai nuo džiovinimo būdo, gabalėliai gali būti minkšti ir tampūs arba traškūs, o skonis dažnai apibūdinamas kaip mango, banano ir ananaso derinys.
Mitybos požiūriu svarbiausia tai, kad džiovintuose vaisiuose vandens mažiau, todėl maistinės medžiagos ir cukrūs yra labiau koncentruoti. Dėl to toks užkandis greitai suteikia energijos, tačiau porcijas verta kontroliuoti, ypač jei siekiama mažinti suvartojamų kalorijų kiekį.
Džiovintame duonvaisyje yra skaidulų, kurios prisideda prie normalios žarnyno veiklos ir gali padėti ilgiau jaustis sotiems. Skaidulos taip pat svarbios mikrobiotai, o pakankamas jų kiekis kasdienėje mityboje siejamas su geresne virškinimo sistemos savijauta.
Šis vaisius taip pat turi kalio ir magnio, kurie svarbūs normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai, bei vitamino C, prisidedančio prie normalios imuninės sistemos funkcijos. Konkreti maistinė vertė gali skirtis pagal gamintoją, nes įtakos turi brandumas ir apdorojimas.
Renkantis parduotuvėje, verta patikrinti sudėtį: geriausia, kai nurodytas tik vaisius, be pridėtinio cukraus, sirupų ar konservantų. Džiovinti vaisiai neretai būna saldinti, todėl etiketė padeda suprasti, ar saldumas yra natūralus, ar sustiprintas priedais.
Džiovintas duonvaisis tinka valgyti vienas, dėti į košę, jogurtą ar granolą, smulkinti į kepinius ir naminius batonėlius. Norint išlaikyti subalansuotą mitybą, patogu laikytis paprastos taisyklės: džiovintus vaisius derinti su baltymais ar riebalais, pavyzdžiui, riešutais, kad energija pasiskirstytų tolygiau.
Komentarų: 0