Pistacijos

Pistacijos – tai ne tik vienas skaniausių ir ryškiausių žalsvos spalvos riešutų, bet ir tikras maistinių medžiagų bei antioksidantų šaltinis. Šiame visapusiškame gide sužinosite, kaip išsirinkti aukščiausios kokybės pistacijas, kaip jas teisingai laikyti namuose, ką gardaus iš jų pagaminti bei atskleisite naudingus patarimus apie jų rūšis, maistinę vertę ir tūkstantmetę istoriją!

Pistacijos. Pixabay nuotr.

Pistacijos yra išskirtiniai ir natūralūs Pistacia vera medžio vaisių kauliukai, vertinami dėl savo unikalios žalsvos spalvos bei subtilaus skonio. Šie riešutai išsiskiria kietu, lengvai prasiskleidusiu šviesiu kiautu, kurio viduje slepiasi maistingas ir aromatingas branduolys. Dėl savo sodrios maistinės sudėties bei išskirtinių skonio savybių pistacijos užima ypatingą vietą viso pasaulio kulinarijoje ir konditerijoje.

Šių riešutų skonio paletė pasižymi švelniu sviestiniu salstėjimu, lengvomis riešutinėmis natomis bei maloniu traškumu. Pistacijos puikiai dera su kietuoju sūriu, šokoladu, grietinėle, šviežiomis uogomis, citrinomis bei medumi. Taip pat jos stebinančiai gerai papildo pikantiškus mėsos patiekalus, paukštieną, jūrų gėrybes bei įvairius padažus.

Virtuvėje pistacijos naudojamos nepaprastai plačiai ir suteikia daug erdvės tiek saldiems, tiek pikantiškiems patiekalams ruošti. Jos valgomos kaip maistingas užkandis, naudojamos tradiciniams itališkiems ledams (gelato), baklavai bei tirštiems kremams gaminant. Taip pat jomis puošiami pyragai, dedama į salotas, makaronų padažus bei gaminami traškūs plutelių sluoksniai žuvies ar mėsos kepsniams.

Kaip išsirinkti kokybiškas pistacijas?

Renkantis pistacijas parduotuvėje pirmiausia verta atkreipti dėmesį į jų kiauto būklę ir branduolio spalvą. Kokybiškos pistacijos turi turėti natūraliai atsivėrusį kiautą, pro kurį matyti ryškiai žalias arba švelniai gelsvas branduolys. Ryškesnė žalia spalva dažnai rodo aukštesnę kokybę, didesnį antioksidantų kiekį bei šviežumą.

Produkto kvapas ir pakuotės sandarumas pateikia svarbios informacijos apie riešutų kokybę. Šviežios pistacijos pasižymi švelniu riešutų aromatu be jokio drėgmės, pelėsio ar kartumo kvapo. Reikėtų vengti pakuočių su daug tuščių kiautų, neatsiverusiais riešutais arba matomais kenkėjų pėdsakais.

Geriausios pistacijų kainos

Perkant patariama atkreipti dėmesį į tai, ar pistacijos yra sūdytos, ar natūralios, nes tai daro įtaką jų panaudojimui ir maistinei vertei. Konditerijai bei sveikai mitybai geriausia rinktis nesūdytus, neskrudintus arba lengvai skrudintus riešutus. Rinkitės sandarias vakuuminio tipo pakuotes, kurios apsaugo produktą nuo šviesos ir drėgmės.

Kaip laikyti pistacijas namuose?

Pistacijų laikymo būdas reikalauja sausos, vėsios ir tamsios aplinkos, nes riešutuose esantys riebalai gali greitai oksiduotis. Parsinešus pistacijas namo, jas rekomenduojama išpakuoti ir suberti į sandarų stiklinį arba keraminį indą. Tai apsaugo produktą nuo aplinkos drėgmės įsigėrimo ir maistinių kenkėjų atsiradimo.

Kambario temperatūroje pistacijas su kiautu galima laikyti maždaug 1–2 mėnesius, tačiau ilgesniam išlaikymui geriausia jas dėti į šaldytuvą. Sandariame inde šaldytuve laikomos pistacijos savo pradinį traškumą, drėgmę ir šviežumą išlaiko iki 6–12 mėnesių. Šaltis veiksmingai apsaugo natūralius aliejus nuo apkartimo.

Pistacijos. Pixabay nuotr.
Pistacijos. Pixabay nuotr.

Ilgesniam saugojimui pistacijų branduolius galima saugiai užšaldyti sandariuose maišeliuose šaldiklyje. Šaldiklyje jie išlaiko savo maistines savybes, spalvą bei skonį iki dvejų metų. Prieš vartojimą reikiamam kiekiui riešutų tiesiog leidžiama palaipsniui atšilti kambario temperatūroje.

Ką galima pagaminti iš pistacijų?

Pats populiariausias ir pasaulyje geriausiai žinomas pistacijų panaudojimas – itališki pistacijų ledai bei tiršti pistacijų kremai. Iš išluptų riešutų gaminama šilkinė pistacijų pasta, kuri naudojama kaip įdaras prancūziškiems makarunams, pyragaičiams bei tortams pertepti. Taip pat ji tepama ant skrudintos duonos ar skanaujama su desertais.

Pistacijos užima ypatingą vietą Rytų šalių saldumynų gamyboje, ypač ruošiant tradicinę baklavą bei chalvą. Smulkinti riešutai maišomi su medumi, sviestu bei traškia tešla, sukuriant prabangų skonio derinį. Taip pat pistacijos beriamos į rytines avižines koše, granolą, varškę bei jogurtus.

Pikantiškoje kulinarijoje pistacijos puikiai pritaikomos gaminant pesto padažus, salotas bei mėsos gaminius. Smulkinti riešutai sumaišomi su bazilikais, česnaku ir alyvuogių aliejumi, paverčiant juos tobulu padažu makaronams. Taip pat pistacijų trupiniais apvoliojami žuvies ar vištienos kepsniai prieš kepimą.

Kokios būna pistacijų rūšys?

Pistacijų rūšys skirstomos pagal auginimo regioną, dydį, spalvos intensyvumą bei paruošimo būdą. Pasaulyje labiausiai vertinamos itališkos Sicilijos (Bronte) pistacijos, garsėjančios smulkesniu dydžiu, ryškiai žalia spalva bei itin sodriu skoniu. Ši rūšis laikoma aukščiausios klasės konditerijos gaminio standartu.

Irano ir JAV (Kalifornijos) pistacijos sudaro didžiąją dalį pasaulinės rinkos. Kalifornijos pistacijos pasižymi stambiais, šviesiais kiautais ir švelniu skoniu, todėl idealiai tinka užkandžiavimui. Iranietiškos pistacijos dažnai būna pailgesnės, pasižymi intensyviu aromatu ir aukšta aliejų koncentracija.

Atskirą grupę sudaro pistacijų gaminiai pagal jų paruošimą – pistacijos su kiautu, išluptos natūralios pistacijos bei blanširuoti pistacijų branduoliai. Blanširuoti branduoliai neturi vidinės rudos plėvelės, todėl išsiskiria vientisa žalia spalva. Kiekviena rūšis suteikia skirtingų skonio ir estetinio grožio akcentų virtuvėje.

Pistacijų maistinė vertė ir nauda sveikatai

Pistacijos yra nepaprastai maistingas produktas, kuriame gausu baltymų, skaidulinių medžiagų bei sveikųjų riebalų. Lyginant su kitais riešutais, pistacijose yra santykinai mažiau kalorijų ir daugiau baltymų, todėl jos puikiai tinka sveikai mitybai. Skaidulos gerina virškinimą ir palaiko sotumo jausmą.

Maistinė vertė (100 g)

638
Kalorijos
50 g
Riebalai
7 g
Angliavandeniai
20 g
Baltymai

Šiuose riešutuose gausu svarbių antioksidantų, tokių kaip liuteinas, zeaksantinas bei polifenoliai. Liuteinas ir zeaksantinas atlieka svarbų vaidmenį palaikant akių sveikatą ir saugant regėjimą nuo amžinių pakitimų. Taip pat pistacijose gausu vitamino B6, kalio, vario bei magnio.

Dėl sudėtyje esančių nesočiųjų riebalų rūgščių pistacijos padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje bei stiprina širdį. Lėtas riešutų išlukštenimas iš kiautų padeda natūraliai reguliuoti suvartojamą kiekį. Sauja pistacijų per dieną puikiai praturtina organizmą būtiniausiomis medžiagomis.

Ar pistacijas geriau valgyti žalias (šviežias), ar skrudintas?

Neapdorotų (žalių) pistacijų vartojimas leidžia išsaugoti visus karščiui jautrius vitaminus, natūralius aliejus bei antioksidantus. Žali branduoliai pasižymi švelnesne tekstūra, ryškesne žalia spalva bei natūraliu salstelinčiu skoniu. Šis vartojimo būdas puikiai tinka konditerijai, kremams bei šviežioms salotoms.

Skrudintos pistacijos pasižymi daug intensyvesniu riešutiniu aromatu, didesniu traškumu bei sodriu skoniu. Skrudinimas padeda atskleisti eterinius aliejus ir suteikia riešutams malonią tekstūrą užkandžiavimui. Tačiau skrudinant aukštoje temperatūroje gali šiek tiek sumažėti kai kurių karščiui jautrių vitaminų kiekis.

Tiek žalios, tiek skrudintos pistacijos suteikia puikią maistinę naudą ir praturtina patiekalus skirtingais akcentais. Jei naudojate riešutus konditerijoje ar siekiate maksimalios naudos sveikatai, rinkitės žalias pistacijas, o užkandžiavimui – lengvai skrudintas. Abu šie vartojimo būdai atveria puikias galimybes.

Trumpa pistacijų istorija

Pistacijų vartojimo istorija siekia daugiau nei 9000 metų ir prasidėjo Vidurio Rytuose bei Vidurinėje Azijoje. Archeologiniai radiniai rodo, kad pistacijos buvo vienas pirmųjų žmonijos rinktų ir vartotų riešutų. Senovės Persijoje pistacijos buvo laikomos turto, karališkos prabangos bei aukšto statuso simboliu.

Pistacijos. Pexels nuotr.
Pistacijos. Pexels nuotr.

I amžiuje mūsų eroje Romos imperatorius Tiberijus atvežė pistacijas į Italiją ir Ispaniją, iš kur jos paplito visame Viduržemio jūros regione. Legendos byloja, kad Sabos karalienė išleido įsakymą, jog visos šalies pistacijos priklauso tik karališkajam dvarui. Viduramžiais prekybos keliais pistacijos pasiekė Centrinę Europą.

XX amžiaus pradžioje pistacijos buvo pradėtos masiniu būdu auginti JAV, ypač saulėtoje Kalifornijoje, kuri šiandien yra viena pagrindinių tiekėjų pasaulyje. Nepaisant pramonės plėtros, tradiciniai auginimo regionai išlaiko savo autoritetą. Šiandien pistacijos išlieka vienu mėgstamiausių prabangių riešutų visame pasaulyje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo skiriasi sūdytos ir nesūdytos pistacijos?

Nesūdytos pistacijos yra natūralios, išlaikančios grynus riebalus bei mineralus, todėl idealiai tinka konditerijai bei sveikai mitybai. Sūdytose pistacijose yra papildomo natrio, todėl jas rekomenduojama vartoti saikingai tik kaip užkandį.

Kodėl kai kurių pistacijų kiautai būna užsivėrę?

Pistacijų kiautas praskyla natūraliai medžio šakoje, kai branduolis subręsta ir padidėja. Neatsivėrę kiautai rodo, kad riešutas buvo nuskintas per anksti arba negavo pakankamai saulės bei drėgmės augimo metu.

Kiek pistacijų rekomenduojama suvalgyti per dieną?

Standartinė rekomenduojama paros norma suaugusiam žmogui yra maždaug 30 gramų pistacijų (apie 49 riešutėlius). Šis kiekis suteikia pakankamai skaidulų bei antioksidantų nesukeliant per didelio kaloringumo.

Kodėl pistacijos yra brangesnės už kitus riešutus?

Aukštą kainą lemia tai, kad pistacijų medis derėti pradeda tik po 7–10 metų, pilną derlių duoda kas antrus metus, o pats derliaus rinkimas bei rūšiavimas reikalauja daug kruopštaus darbo.

Ar galima valgyti pistacijų kiautus?

Ne, pistacijų kiautai yra kieti, nevirškinami ir gali pažeisti virškinamąjį traktą, todėl valgomi tik viduje esantys žali branduoliai. Kiautus galima panaudoti kompostui arba drenažui kambariniaims augalams.

Kaip lengvai išlupti pistacijas iš neatsidariusių arba siaurai atsivėrusių kiautų?

Siaurai atsivėrusį kiautą lengviausia praskirti naudojant kito jau išlupto pistacijos kiauto puselę kaip svertą – įstatykite ją į tarpelį ir pasukite. Visiškai uždarus riešutus galima lengvai praskelti riešutų gludintuvu ar šaukšto nugarėle.