Arbūzai
Arbūzai – vieni laukiamiausių ir gaiviausių vasaros vaisių, džiuginantys savo saldumu, sultingumu bei ryškia spalva. Šiame išsamiame gide sužinosite, kaip išsirinkti pačius saldžiausius arbūzus, kaip juos taisyklingai laikyti namuose ir kaip užšaldyti karštoms dienoms. Taip pat atskleisime arbūzų maistinę vertę, auginimo ypatumus sode, unikalų jų panaudojimą virtuvėje.
Arbūzai vartojami visais metų laikais, tačiau didžiausias jų populiarumas pasiekiamas vasaros viduryje ir vėlyvą rudenį. Karštuoju periodu mėgaujamės šviežiais, šaltais arbūzų griežinėliais, o šaltuoju metu prekybos centruose galima rasti iš šiltesnių kraštų atvežtų gėrybių. Šie milžiniški vaisiai nuo senų laikų vertinami už gebėjimą greitai numalšinti troškulį ir papildyti organizmo drėgmės atsargas.
Jų skonis pasižymi švelniu saldumu, gaivumu ir didele sulčių gausa kaskart įkandus. Arbūzai puikiai dera ne tik su kitais vaisiais bei uogomis, bet ir su sūria feto sūrio tekstūra, šviežiomis mėtomis, laimo sultimis, agurkais ar net aitriąja paprika. Be to, jie vis dažniau naudojami ruošiant neįprastas salotas, šaltas sriubas ar kepsnių grilyje garnyrus.
Virtuvėje arbūzai pritaikomi itin plačiai ir neapsiriboja vien tik šviežiu pjaustymu. Iš jų spaudžiamos gaivios sultys, gaminami tiršti glotnučiai, gaminami naminiai ledai, sorbetai, tyrės ir gaivinantys kokteiliai. Taip pat arbūzus galima kepti ant kepsninės, marinuoti jų žieveles ar net virti saldžią uogienę.
Kaip išsirinkti šviežius arbūzus?
Renkantis arbūzą pirmiausia verta atkreipti dėmesį į jo svorį ir bendrą išvaizdą. Prinokęs ir sultingas arbūzas paprastai būna gana sunkus pagal savo dydį, o jo žievė – tvirta, matinė ir be ryškių įskilimų.
Svarbus rodiklis yra ir taip vadinama „saulės dėmė“ ant arbūzo šono, kur jis gulėjo ant žemės. Ši dėmė turėtų būti šiltos geltonos arba kreminės spalvos, nes balta ar žalsva dėmė išduoda, kad vaisius buvo nuskintas per anksti.
Taip pat verta patikrinti garsą švelniai pabarbenus į žievę krumpliais. Prinokęs arbūzas skamba giliai ir tuščiaviduriai, o nebrbrandus ar išdžiūvęs vaisius skleidžia duslų bei kietą garsą.
Kaip laikyti arbūzus namuose?
Arbūzų laikymo būdas priklauso nuo to, ar vaisius jau yra perpjautas, ar vis dar vientisas. Nesupjaustytą arbūzą geriausia laikyti kambario temperatūroje, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.
Kambario temperatūroje vientisas arbūzas gali išsilaikyti nuo vienos iki dviejų savaičių neprarasdamas savo skonio. Jei norite jį patiekti šaltą, prieš pjaustymą tiesiog palaikykite jį šaldytuve kelias valandas.
Perpjautą arbūzą būtina nedelsiant perkelti į šaldytuvą, o jo atvirą minkštimą sandariai uždengti maistine plėvele arba sudėti gabalėlius į sandarų indą. Šaldytuve supjaustytas arbūzas išlieka tinkamas vartoti 3–4 dienas.
Ką galima pagaminti iš arbūzų?
Paprasčiausias būdas mėgautis arbūzu – supjaustyti jį trikampiais griežinėliais ir valgyti šviežią. Jis puikiai tinka kaip greitas užkandis vaikams ir suaugusiems karštą vasaros popietę.
Receptai su arbūzais
Arbūzas idealiai tinka gaivioms vasariškoms salotoms ruošti. Jis dažnai derinamas su fetos ar ožkos sūriu, šviežiais mėtos lapeliais, raudonaisiais svogūnais ir alyvuogių aliejumi.
Iš arbūzų minkštimo gaminami nuostabūs naminiai desertai ir gėrimai. Trintas minkštimas užšaldomas į gaivius ledo laižytukus, gaminama hispaniška „gazpacho“ sriuba arba maišomi bealkoholiniai kokteiliai su citrina.
Arbūzų rūšys ir jų savybės
Arbūzai skirstomi į kelias pagrindines grupes pagal jų minkštimo spalvą, žievės raštą ir sėklų buvimą. Pasaulyje dažniausiai sutinkami tradiciniai raudonieji, geltonieji bei besėkliai arbūzai.
Tradiciniai raudonieji arbūzai pasižymi ryškia spalva, dideliu saldumu ir juodomis sėklomis viduje. Geltonieji arbūzai išsiskiria švelniu, medų primenančiu skoniu ir mažesniu rūgštingumu.
Besėkliai arbūzai tampa vis populiaresni dėl patogumo juos valgant ir naudojant kulinarijoje. Jų minkštimas būna itin tvirtas, traškus ir labai sultingas.
Sezoniniai arbūzai
Lietuvoje ir Kituose Europos regionuose arbūzų pikas prasideda liepos mėnesį ir tęsiasi iki pat rugsėjo pabaigos. Šiuo laikotarpiu atvežami arbūzai būna patys saldžiausi, nes jie prinoksta natūralioje saulės šviesoje.
Pavasarį ir ankstyvą vasarą parduotuvėse pasirodo pirminiai importuojami arbūzai iš šiltesnių kraštų. Nors jie būna sultingi, jų saldumas kartais gali būti šiek tiek švelnesnis nei sezono įkarštyje.
Šaltuoju metų laiku arbūzų pasiūla būna mažesnė, o jų kaina – aukštesnė. Tačiau šiuolaikinė tarptautinė prekyba leidžia šiais vaisiais mėgautis praktiškai visus metus.
Kaip auginti arbūzus sode?
Arbūzų auginimas sode prasideda nuo ankstyvos daigų sėjos patalpoje arba šiltnamyje pavasario pradžioje. Šiems augalams gyvybiškai būtina šiluma, todėl į atvirą gruntą jie sodinami tik praėjus šalnų grėsmei.
Arbūzams reikalinga saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta ir puri, lengva, derlinga dirva. Augimo pradžioje juos būtina reguliariai laistyti šiltu vandeniu, tačiau vaisiams prinokus laistymą reikėtų sumažinti, kad sukauptų daugiau cukraus.
Norint gauti geresnį derlių vėsesnio klimato zonose, arbūzus rekomenduojama auginti ant pakeltų lysvių arba uždengus dirvą juoda plėvele. Tai padeda išlaikyti šaknų šilumą ir skatina greitesnį vaisių prinokimą.
Arbūzų maistinė vertė
Arbūzuose yra daugiau nei 90 procentų vandens, todėl jie pasižymi itin mažu kaloringumu. Juose gausu vitamino C, vitamino A bei svarbių mineralų, tokių kaip kalis ir magnis.
Maistinė vertė (100 g)
Ypatinga arbūzo vertė slypi dideliame likopeno kiekyje – tai galingas antioksidantas, suteikiantis minkštimui ryškiai raudoną spalvą. Likopenas padeda palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą bei saugo ląsteles nuo pažeidimų.
Taip pat arbūzuose yra aminorūgšties citrulino, kuri padeda mažinti raumenų skausmą po fizinio krūvio ir gerina kraujotaką. Dėl skaidulų ir skysčių gausos šis vaisius teigiamai veikia virškinimą.
Ar arbūzus geriau valgyti šviežius, ar termiškai apdorotus?
Švieži arbūzai išlaiko maksimalų vitamino C kiekį, traškią tekstūrą bei gaivinantį poveikį. Jie geriausiai tinka kasdieniams užkandžiams, salotoms ir šaltiems gėrimams ruošti.
Termiškai apdorotas arbūzas įgauna visiškai kitokią struktūrą ir gilesnį, karamelizuotą skonį. Trumpai pakepinti ant grilio arbūzo griežinėliai tampa minkštesni ir puikiai tinka pikantiškiems patiekalams.
Abu vartojimo būdai yra įdomūs ir leidžia paįvairinti mitybą. Švieži vaisiai suteikia vasariškos gaivos, o kepinti ar marinuoti stebina neįprastais skonių deriniais.
Kaip užšaldyti arbūzus?
Arbūzo užšaldymas yra puikus būdas išsaugoti jo minkštimą vėlesniam gėrimų ir desertų ruošimui. Prieš šaldant minkštimą reikia supjaustyti nedideliais kubeliais ir pašalinti juodas sėklas.
Gabalėlius rekomenduojama išdėlioti vienu sluoksniu ant padėklo ir užšaldyti, kad jie nesuliptų į vieną luitą. Sušalusius kubelius galima perkelti į sandarius šaldymo maišelius ar dėžutes.
Užšaldytas arbūzas atšilęs praranda savo traškią tekstūrą, todėl jis geriausiai tinka dėti tiesiai į kokteilius, glotnučius ar trinti į ledo sorbetą.
Trumpa arbūzų istorija
Arbūzai yra kilę iš Pietų Afrikos dykumų regionų, kur laukiniai jų protėviai augo kaip gyvybiškai svarbus vandens šaltinis. Žmonės juos auginosi ir vartojo dar Senovės Egipte prieš tūkstančius metų.
Egiptiečiai arbūzus vaizdavo hieroglifuose ir dėjo juos į faraonų kapavietes, kad mirusieji turėtų kuo numalšinti troškulį užgrobliniame gyvenime. Bėgant amžiams prekybos keliais arbūzai paplito po Viduržemio jūros regioną ir Aziją.
Į Europą ir kitus žemynus arbūzai atkeliavo renesanso laikotarpiu ir greitai tapo populiariu vasaros skanėstu. Šiandien arbūzai auginami visame pasaulyje ir išlieka vienu mėgstamiausių vasaros simbolių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima valgyti arbūzo sėklas ir ar jos naudingos organizmui?
Taip, arbūzo sėklos yra visiškai valgomos ir labai maistingos. Joje gausu baltymų, sveikųjų riebalų, magnio, cinko bei geležies. Kad organizmas geriau įsisavintų naudingąsias medžiagas, sėklas rekomenduojama pakepinti arba gerai sukramtyti.
Ar galima valgyti arbūzo žievę ir kaip ją paruošti?
Arbūzo žievė (baltoji dalis) yra valgoma ir joje gausu skaidulų bei aminorūgšties citrulino. Žieveles galima marinuoti, kepti, troškinti arba iš jų virti saldžią uogienę ir cukatus.
Kodėl perpjautas arbūzas šaldytuve greitai praranda traškumą ir tampa vandeningas?
Perpjautas arbūzas greitai netenka drėgmės ir ardo savo ląstelių struktūrą, nes minkštimas gauna sąlytį su oru. Norint to išvengti, pjaustytus gabalėlius reikia laikyti sandariame inde ir suvartoti per kelias dienas.
Ar arbūzas tinka žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu?
Arbūzas turi aukštą glikemijos indeksą, tačiau jo glikeminė apkrova yra žema, nes didžiąją dalį sudaro vanduo. Sergantiesiems diabetu galima valgyti arbūzą nedidelėmis porcijomis, geriausia derinant su baltymais ar sveikais riebalais, kad kraujyje nesusidarytų staigaus cukraus šuolio.
Kaip atskirti pernokūsį ar jau pradėjusį gesti arbūzą?
Pernokęs arbūzas išorėje būna pernelyg minkštas, pažeistas, o jį pjaunant jaučiamas rūgštus, fermentuotas kvapas. Minkštimas tampa miltingas, sausas, atsiranda plyšių tarp sėklų arba jis nusidažo neįprastai tamsia spalva.
Kodėl pavalgius arbūzo kartais pučia pilvą?
Arbūzuose yra tam tikrų angliavandenių (fruktozės ir poliolio sorbitolio), kuriuos kai kurių žmonių virškinimo sistema sunkiau įsisavina. Vartojant didelius kiekius vienu metu, žarnyne gali prasidėti fermentacija, sukelianti pilvo pūtimą.