Pineberry, dar vadinama ananasine braške, iš pirmo žvilgsnio kelia įtarimų: balta odelė, raudonos sėklytės ir vos rausvas atspalvis prie kotelio. Tačiau tai nėra genetiškai modifikuotas vaisius, o natūralios selekcijos rezultatas, kilęs iš skirtingų laukinių braškių atmainų kryžminimo.
Ši veislė platesnėje prekyboje išpopuliarėjo tik XXI amžiaus pradžioje, kai selekcininkams pavyko stabilizuoti jos savybes ir pritaikyti auginti ūkiuose. Dėl neįprastos išvaizdos pineberry dažnai tampa desertų akcentu, nes sukuria stiprų vizualinį kontrastą lėkštėje ir dažnai priverčia svečius suabejoti, ar tai tikrai braškė.
Pagrindinis skirtumas juntamas ragaujant: įprastos braškės saldumą dažnai lydi ryškesnė rūgštelė, o pineberry aromatas labiau tropinis. Dėl to ši veislė neretai apibūdinama kaip braškės ir ananaso derinys, nors iš tiesų tai tas pats Fragaria genties vaisius, tik su kitokiu aromatiniu profiliu.
Mitybine prasme pineberry ir įprastos braškės yra panašios: jos siejamos su vitamino C, skaidulų, folatų ir mineralų, įskaitant manganą, šaltiniu. Specialistai pabrėžia, kad reali maistinė vertė priklauso nuo sunokimo, laikymo ir veislės, tačiau apskritai braškės išlieka vienas populiariausių sezoninių vaisių dėl palankaus kaloringumo ir plačių panaudojimo galimybių.
Lietuvoje pineberry vis dažniau pasirodo pas smulkiuosius augintojus ir turguose, tačiau sezonas paprastai būna trumpas, todėl šių uogų pasiūla gali greitai sumažėti. Dėl mažesnio derlingumo ir jautresnio auginimo pineberry dažniau laikoma nišine veisle, todėl jos kaina rinkoje neretai būna aukštesnė nei įprastų braškių.
Auginant namuose dažniausiai rekomenduojamas laidus, lengvai rūgštus substratas ir geras drenažas, nes užmirkusios šaknys greitai pradeda pūti. Auginimui vazone paprastai pasirenkamas gilesnis indas, o vieta balkone ar terasoje turėtų būti saulėta didžiąją dienos dalį, kad uogos sukauptų daugiau aromatinių medžiagų.
Virtuvėje pineberry dažnai pasirenkama tada, kai norisi subtilaus uogų skonio, kuris neužgožtų kitų ingredientų. Ji tinka švelniems desertams, pavyzdžiui, prie vanilinių kremų, varškės ar maskarponės pagrindo, o taip pat gaiviems vasaros variantams su mėtomis, kur svarbu lengvumas ir kvapas.
Komentarų: 0