Krevetės
Krevetės – tai vienas populiariausių ir greičiausiai paruošiamų jūrų gėrybių delikatesų, mėgstamas dėl savo švelnaus skonio bei maistinės vertės. Šiame išsamiame gide sužinosite, kaip išsirinkti kokybiškas krevetes, kuo skiriasi jų rūšys, kaip jas taisyklingai laikyti, atšildyti bei paruošti restorano vertus patiekalus namuose.
Krevetės valgomos visais metų laikais, tačiau jų pasirinkimas ir paruošimas kinta kartu su sezonais. Vasarą gausu lauko kepsninėse kepamų didžiųjų krevečių ir lengvų užkandžių, rudenį bei žiemą dažniau gaminamos šildančios sriubos, troškiniai ar makaronų patiekalai, o pavasarį stalą dažniau pasiekia gaivios salotos su virta krevečių mėsa.
Jų skonis gali būti labai įvairus – nuo švelniai salstelėjusio iki intensyvaus, jūra kvepiančio ar net šiek tiek riešutinio atspalvio. Krevetės dera ne tik su česnaku, sviestu, citrina ar žalumynais, bet ir su avokadais, ryžiais, daržovėmis, aitriosiomis paprikomis, kokosų pienu bei įvairiais padažais.
Virtuvėje krevetės naudojamos itin plačiai. Jos valgomos virtos, kepamos keptuvėje ar kepsninėje, troškinamos, skrudinamos tešloje, šaldomos, konservuojamos, dedamos į sriubas, makaronus, ryžių patiekalus, salotas, sumuštinius bei kitus užkandžius.
Kaip išsirinkti šviežias krevetes?
Renkantis krevetes pirmiausia verta atkreipti dėmesį į jų išvaizdą. Šviežios ar kokybiškai užšaldytos krevetės paprastai būna tvirtos, padengtos nepažeistu šarvu ir be jokių tamsių dėmių ant uodegėlių ar galvų.
Vis dėlto vien spalva ne visada parodo krevečių tipą. Žalios, termiškai neapdorotos krevetės būna pilkšvos arba melsvos, o išvirtos įgauna ryškiai rausvą ar oranžinį atspalvį, todėl reikėtų pasirinkti atitinkamai pagal gaminimo planą.
Kokybiškos krevetės turi būti elastingos ir tvirtos tekstūros. Švelniai paspaudus nevalytą krevetę, jos šarvas turi būti kietas, o pati mėsa neturi būti suglebusi, pernelyg minkšta ar pasidengusi abejotinomis gleivėmis.
Pirkėjams verta atkreipti dėmesį į ledo glazūros storį pakuotėje. Ledo sluoksnis turi būti plonas ir tolygus, nes pernelyg storas ledo šarvas ar pakuotėje esantys sniego likučiai rodo pakartotinį atšildymą.
Perkant šaldytas krevetes pakuotėse, būtina patikrinti jų sandarumą ir dydžio žymėjimą. Skaičiai ant pakuotės nurodo krevečių kiekį kilograme, todėl mažesni skaičiai reiškia didesnio dydžio krevetes.
Rinkdamiesi nešaldytas krevetes atidžiai įvertinkite jų kvapą. Šviežios krevetės turi kvepėti švariu jūrų vandeniu, todėl bet koks aštrus amoniako ar rūgštus kvapas išduoda prastą produkto kokybę.
Kaip laikyti krevetes namuose?
Krevečių laikymo būdas priklauso nuo jų paruošimo būdo ir formos. Vienas geriausia laikyti šaldiklyje ilgą laiką, o atšildytas ar šviežias būtina suvartoti kuo greičiau.
Atvėsintas arba atšildytas žalias krevetes patartina laikyti šaldytuve, pačioje šalčiausioje vietoje. Jas rekomenduojama sudėti į sandarų indą ir suvartoti per 1–2 dienas.
Šaldytas krevetes būtina laikyti šaldiklyje, ne aukštesnėje nei -18 °C temperatūroje. Neatidarytoje pakuotėje jos išlaiko savo kokybę ir maistines savybes kelis mėnesius.
Virtos arba marinuotos krevetės šaldytuve išsilaiko šiek tiek ilgiau nei žalios. Sandariame inde sudėtas virtas krevetes galima saugiai laikyti iki 2–3 dienų.
Konservuotas krevetes skardinėse ar stiklainiuose galima laikyti kambario temperatūroje. Pradarę pakuotę, skystį ir krevetes perkelkite į stiklinį indą bei suvartokite per kelias dienas.
Paruoštus patiekalus su krevetėmis visada laikykite šaldytuve sandariame inde. Kad mėsa neišsausėtų ir neprarastų skonio, patiekalą rekomenduojama suvartoti per kelias dienas.
Rūpinkitės, kad šviežios krevetės nesiliestų su kitais maisto produktais. Taip išvengsite kvapų perdavimo ir užkirsite kelią galimai kryžminei bakterijų taršai šaldytuve.
Ką galima pagaminti iš krevečių?
Paprasčiausias būdas mėgautis krevetėmis – greitai pakepinti jas keptuvėje. Jos kepamos su sviestu, smulkintu česnaku, citrinos sultimis ir šviežiomis petražolėmis vos kelias minutes.
Keptos krevetės itin tinka gaivioms vasariškoms salotoms ruošti. Jas galima derinti su šviežiais avokadais, vyšniniais pomidorais, mango gabalėliais bei lengvu citrusiniu padažu.
Krevetės taip pat puikiai tinka sotiesiems pietų patiekalams. Jos naudojamos ruošiant itališkus makaronus, kreminį rižotą, ispanų paeliją ar meksikietiškus takus.
Iš krevečių kiautų ir galvų verdami itin aromatingi sultiniai. Šie sultiniai tarnauja kaip nuostabus pagrindas azijietiškoms sriuboms, pavyzdžiui, Tom Yum ar tirštam krevečių bisakui.
Receptai su krevetėmis
Didelės karališkosios krevetės puikiai tinka kepimui ant kepsninės žarijų. Suvertos ant medinių iešmelių ir išteptos marinuotu aliejumi, jos iškepa stebėtinai greitai ir įgauna dūmo aromatą.
Krevetės dažnai kepamos tešloje arba džiūvėsėliuose. Traškios tempura krevetės yra labai populiarus užkandis, tiekiamas su saldžiarūgščiu ar aitriųjų paprikų padažu.
Azijos virtuvėje krevetės derinamos su ryžių makaronais ir daržovėmis. Jos dedamos į Wok patiekalus, šviežius ryžių popieriaus suktinukus bei karius.
Iš smulkintų krevečių gaminami gardūs užtepai ir paštetai. Sumaišytos su lydytu sūreliu, žalumynais ir prieskoniais, jos tampa puikiu užkandžiu ant skrudintos duonos.
Krevetės taip pat gali būti konservuojamos ar marinuojamos. Marinuotos krevetės aliejuje arba žolelių užeigose puikiai tinka šventiniam užkandžių stalui.
Azijos šalyse populiarios ir džiovintos smulkios krevetes. Jos naudojamos kaip intensyvaus skonio prieskonis sriuboms, padažams ir troškiniams gardinti.
Kokios būna krevečių rūšys?
Krevetės skirstomos į kelias pagrindines grupes pagal jų dydį, gyvenamąją aplinką ir šarvo spalvą. Virtuvėje dažniausiai išskiriamos karališkosios, šaltųjų vandenų, tigrinės ir gėlavandenės krevetės.
Tigrinės krevetės išsiskiria savo dydžiu ir tamsiais dryžiais ant šarvo. Jos pasižymi tvirta mėsa bei intensyviu skoniu, todėl itin vertinamos kepimui kepsninėje ir keptuvėje.
Karališkosios krevetės yra vienos populiariausių pasaulyje. Jų mėsa yra švelnaus, salstelėjusio skonio, o dydis puikiai tinka daugeliui kasdienių patiekalų.
Šiaurinės šaltųjų vandenų krevetės būna smulkesnės, tačiau pasižymi išskirtiniu saldumu. Jos dažniausiai parduodamos jau išvirtos bei užšaldytos tiesiog žvejybos laivuose.
Raudonosios krevetės išsiskiria natūralia ryškiai raudona spalva net būdamos žalios. Jos mėgstamos dėl sultingumo, minkštumo ir išraiškingo jūrų gėrybių aromato.
Gėlavandenės didžiosios krevetės auga upėse bei tvenkiniuose. Jos turi dideles žnyples, o jų mėsa savo tekstūra ir skoniu šiek tiek primena omarus.
Smulkios kokteilinės krevetės parduodamos jau išvalytos ir virtos. Jos yra labai patogios naudoti, nes nereikalauja ilgo paruošimo ir tinka greitoms salotoms.
Sezoninės krevetės
Krevečių prieinamumas prekyboje yra ištisinis, tačiau laukinės žvejybos sezonai kinta. Akvakultūros ūkiuose auginamos krevetės pasiekia rinką visus metus be pertraukų.
Vasaros metu itin šoka krevečių paklausa lauko gamybai. Šiuo laikotarpiu pirkėjai dažniau renkasi dideles krevetes, tinkamas kepimui ant kepsninės žarijų.
Rudenį ir žiemą suaktyvėja šaltųjų vandenų krevečių žvejyba Šiaurės atlantinėse jūrose. Šiuo metu pagautos krevetės pasižymi itin geras maistines savybes.
Žiemą prekyboje didelę dalį asortimento sudaro šaldytos importuojamos krevetės. Jos leidžia mėgautis jūrų gėrybėmis nepriklausomai nuo oro sąlygų lauke.
Pavasarį ieškoma lengvesnių produktų, todėl dažniau renkamasi virtos smulkios krevetės. Jos puikiai papildo pirmąsias šviežias daržoves ir žalumynus.
Kaip auginamos ir gaudomos krevetės?
Krevečių gavyba skirstoma į laukinę žvejybą vandenynuose ir auginimą specialiuose ūkiuose. Abu šie būdai leidžia užtikrinti didžiulę pasiūlą visame pasaulyje.
Tropinių kraštų akvakultūros ūkiuose auginamos baltakojės ir tigrinės krevetės. Ecuadoras, Vietnamas ir Tailandas yra vieni didžiausių šių jūrų gėrybių augintojų.
Laukinės krevetės gaudomos specialiais tralais giliuose jūrų ir vandenynų vandenyse. Šiaurės jūrų krevetės dažnai iškart išverdamos ir užšaldomos pačiuose laivuose.
Šiuolaikiniai ūkiai vis labiau taiko tvarios žvejybos ir auginimo standartus. Sertifikatai ant pakuočių padeda pirkėjams pasirinkti atsakingai užaugintus produktus.
Išgaudytos krevetės greitai rūšiuojamos pagal dydį ir svorį. Greitas užšaldymas iškart po pagavimo leidžia išsaugoti visą mėsos šviežumą bei tekstūrą.
Derliaus nuėmimo laikas ūkiuose priklauso nuo planuojamo krevečių dydžio. Mažesnės krevetės užauga per kelis mėnesius, o didžiosioms reikia ilgesnio laiko.
Krevečių maistinė vertė
Krevetėse yra itin daug pilnaverčių baltymų, mažai riebalų ir vertingų mikroelementų. Jos yra puikus pasirinkimas siekiantiems subalansuoti savo kasdienę mitybą.
Šiose jūrų gėrybėse gausu vitamino B12, seleno, jodo, cinko ir vario. Šios medžiagos svarbios normaliai imuninės sistemos ir skydliaukės veiklai palaikyti.
Maistinė vertė (100 g)
Rausvą krevečių spalvą suteikia stiprus antioksidantas astaksantinas. Šis natūralus pigmentas kaupiasi krevetėse, joms maitinantis smulkiais dumbliais.
Krevetėse taip pat yra nedidelis kiekis Omega-3 riebalų rūgščių. Šie vertingi riebalai padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
Dėl mažo kaloringumo ir didelio baltymų kiekio krevetės suteikia ilgalaikį sotumą. Jos dažnai įtraukiamos į įvairias sportininkų bei lieknėjančiųjų dietas.
Energinė patiekalo vertė itin priklauso nuo paruošimo būdo. Virtos ar garintos krevetės turi nedaug kalorijų, o kepintos gausiame svieste ar tešloje – žymiai daugiau.
Džiovintose krevetėse maistinių medžiagų koncentracija yra gerokai didesnė. Dėl pašalinto vandens viename grame produkto baltymų ir druskos būna daugiau.
Ar krevetes geriau valgyti šviežias ar termiškai apdorotas?
Žalias krevetes valgyti galima tik tuomet, kai užtikrinama aukščiausia kokybė ir sauga. Japonų virtuvėje žalios krevetės naudojamos sušiams bei sashimi patiekalams.
Termiškai apdorotos krevetės yra pats populiariausias ir saugiausias pasirinkimas. Kepant ar verdant mėsa sutvirtėja, tampa sultinga ir įgauna malonų salstumą.
Svarbu krevečių neperkaitinti gaminimo metu. Per ilgai verčiamos ar kepamos krevetės praranda drėgmę ir tampa kietos bei guminės tekstūros.
Parduotuvėse dažnai parduodamos jau išvirtos šaldytos krevetes. Jas pakanka tik taisyklingai atšildyti arba trumpai pašildyti ruošiamame patiekale.
Kaip užšaldyti krevetes?
Šaldymui namuose reikėtų rinktis tik visiškai šviežias, neapdorotas krevetes. Prieš dedant į šaldiklį, jas galima išvalyti arba palikti su šarvu.
Geriausia krevetes supjaustyti arba išdėlioti vienu sluoksniu ant padėklo. Taip užšaldytos krevetės nesulips į vieną didelį luitą ir išlaikys savo formą.
Sušalusias krevetes perkelkite į sandarius šaldymo maišelius. Oro pašalinimas iš pakuotės padeda apsaugoti jautrią mėsą nuo išsausėjimo bei šalčio nudegimų.
Atšildykite krevetes lėtai, perkelkite jas iš šaldiklio į šaldytuvo lentyną. Taip mėsa išlaikys savo sultingumą, elastingumą ir geriausias skonio savybes.
Trumpa krevečių istorija
Krevetės žmogaus mityboje naudojamos nuo seniausių laikų. Pakrančių gyventojai jas rinko krepšiais ir tinklais kaip lengvai prieinamą baltymų šaltinį.
Senovės Graikijoje ir Romoje krevetės buvo laikomos skanėstu. Jos buvo kepamos suvyniotos į figų lapus arba verdomos su įvairiais aromatiniais prieskoniais.
Ilgus amžius krevetės buvo vartojamos tik arti jūros gyvenančių žmonių. Tolimesniems regionams jos būdavo džiovinamos arba gausiai sūdomos statinėse.
Tobulėjant šaldymo technologijoms ir transportui, krevetės paplito po visą pasaulį. XX amžiuje prasidėjo pramoninis jų auginimas ir masinė prekyba.
Šiandien krevetės yra vienas populiariausių jūrų gėrybių produktų pasaulyje. Jos vertinamos dėl greito paruošimo, puikaus skonio ir universalumo virtuvėje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar būtina pašalinti juodą juostelę iš krevetės nugarėlės ir ar ji nuodinga?
Juoda juostelė yra krevetės virškinamasis traktas (žarnynas). Ji nėra nuodinga ar pavojinga sveikatai, tačiau joje gali būti smėlio ar dumblo likučių, kurie traška tarp dantų ir suteikia karstelėjusį poskonį. Išimti šią juostelę rekomenduojama vidutinėms ir didelėms krevetėms: įpjaukite nugarėlę išilgai ir krapštuku arba peilio galu ištraukite juostelę.
Kiek laiko tiksliai reikėtų virti arba kepti krevetes, kad jos netaptų kietos?
Žalias (pilkas) krevetes keptuvėje arba verdančiame vandenyje pakanka ruošti 2–4 minutes (priklausomai nuo dydžio), kol jos susiraito ir tampa rausvos. Jau išvirtas (rausvas) šaldytas krevetes patiekaluose reikia tik pašildyti 1–2 minutes. Per ilgas kaitinimas išgarina drėgmę ir paverčia jų mėsą kietu, „guminiu“ gabalėliu.
Kaip greitai atšildyti šaldytas krevetes, jeigu nėra laiko laukti parą šaldytuve?
Sudėkite šaldytas krevetes į sandarų maišelį ir įmerkite į indą su šaltu vandeniu. Vanduo jas saugiai atšildys per 15–20 minučių. Jokiu būdu nenaudokite karšto vandens ir neatšildykite krevečių mikrobangų krosnelėje, nes mėsa pradės virti pačiame vandenyje, praras sultingumą ir tekstūrą.
Ką reiškia, kai iškepusi krevetė susiraito į C arba O raidę?
Krevetės forma išduoda jos iškepimo lygį. Puikiai iškepusi mėsa įgauna grakščią „C“ raidės formą. Jeigu krevetė pervirė ar per kepimą prarado per daug drėgmės, ji stipriai susitraukia ir susiraito į glaudų ratuką – „O“ raidę.
Ar galima valgyti krevečių uodegėles ir šarvus?
Krevečių šarvai ir uodegėlės sudaryti iš chitino ir nėra toksiški, tačiau didesnių krevečių uodegėlės yra kietos ir sunkiai suvirškinamos. Dažniausiai jos paliekamos dėl patogumo imti pirštais arba estetinio vaizdo lėkštėje. Nuvalyti šarvai bei galvos puikiai tinka intensyviam jūrų gėrybių sultiniui (bisakui) virti.
Ar galima vartoti krevetes turint padidėjusį cholesterolio kiekį?
Krevetėse yra mitybinio cholesterolio (apie 150–200 mg / 100 g), tačiau jose beveik nėra sočiųjų riebalų. Mitybos tyrimai rodo, kad mitybinis cholesterolis daugumai žmonių neturi tiesioginio neigiamo poveikio kraujo cholesterolio lygiui, jei krevetės ruošiamos be gausaus sviesto, grietinėlės ar riebių padažų.