Krienai
Krienai – aštrus, aromatingas ir itin maistingas šakniavaisis, nuo seno vertinamas lietuviškoje virtuvėje bei liaudies medicinoje. Šiame išsamiame gide sužinosite, kaip išsirinkti šviežias krienų šaknis, kaip jas taisyklingai laikyti, ruošti, užšaldyti bei auginti savo sode. Atraskite krienų maistinę vertę, panaudojimo būdus kulinarijoje ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.
Krienai vartojami visais metų laikais, tačiau jų populiarumas ypač šokteli šaltuoju periodu bei didžiųjų metų švenčių metu. Pavasarį per Velykas ir žiemą per Kalėdas jie tapo neatsiejama tradicinio stalo dalimi, o rudenį itin plačiai naudojami daržovių konservavimui. Šiuolaikinė prekyba ir namų atsargos užtikrina, kad kokybiškų krienų galime turėti ištisus metus.
Jų skonis pasižymi ryškiu aštrumu, pikantišku aromatu ir švelniai kartumu dvelkiančiu poskoniu. Krienai puikiai dera ne tik su virta ar rūkyta mėsa, šaltiena bei liežuviu, bet ir su žuvimi, burokėliais, grietine, majonezu bei įvairiais padažais. Tinkamas krienų derinimas su kitais ingredientais leidžia sušvelninti jų aštrumą arba priešingai – suteikti patiekalui ypatingo charakterio.
Virtuvėje krienai naudojami itin plačiai ir suteikia maistui išskirtinio charakterio bei maistingumo. Jie tarkuojami švieži, maišomi į pasterizuotus padažus, dedami į rauginamų daržovių stiklainius bei naudojami marinatams. Dėl savo natūralių konservuojančių savybių šie šakniavaisiai nuo seno užima tvirtą vietą baltiškoje kulinarijoje.
Kaip išsirinkti šviežius krienus?
Renkantis šviežias krienų šaknis pirmiausia verta atkreipti dėmesį į jų išvaizdą ir tvirtumą. Kokybiška šaknis turėtų būti kieti, stangri, šviesiai rusvos arba rusvai pilkos spalvos ir be matomų įtrūkimų ar puvinio pėdsakų. Šaknies paviršius neturėtų būti pernelyg susiraukšlėjęs ar išsausėjęs.
Vis dėlto vien išvaizda ne visada išduoda šakniavaisio sultingumą bei aštrumą. Šviežiai perpjauta arba šiek tiek įpjauta krienų šaknis turėtų būti šviesi, beveik balta viduje ir skleisti specifinį, aštrų aromatą. Jei vidus tamsus, pageltęs arba išsausėjęs, toks krienų stiebas jau praradęs geriausias savybes.
Perkant krienų šaknis turguje ar parduotuvėje, verta patikrinti jų svorį bei lankstumą. Gera, sultinga šaknis pasižymi tam tikru svoriu pagal savo dydį ir nesusilenkia lengvai. Jei šaknis lankstosi kaip guma, tai rodo, kad ji prarado daug drėgmės ir bus mažiau aštri.
Kaip laikyti krienus namuose?
Krienų laikymo būdas priklauso nuo toho, ar turite nesmulkintas šaknis, ar jau sutarkuotą ir paruoštą gaminį. Nepjaustytas šviežias šaknis geriausia laikyti šaldytuvo daržovių stalčiuje arba vėsiame, tamsiame rūsyje. Taisyklingos sąlygos apsaugo šakniavaisį nuo drėgmės praradimo ir atšipimo.
Šaldytuve nevalytas krienų šaknis galima įvynioti į šiek tiek sudrėkintą popierinį rankšluostį ir įdėti į maišelį su skylutėmis. Taip laikomos šaknys išlieka sultingos ir tvirtos iki kelių savaičių ar net mėnesio. Rūsyje šaknis galima užkasti į drėgną smėlį, kur jos sėkmingai išsilaiko visą žiemą.
Sutarkuotus krienus būtina laikyti sandariame stikliniame inde šaldytuve. Kadangi aštrūs eteriniai aliejai greitai garuoja reaguodami su oru, sandarus dangtelis yra būtinas. Sumaišyti su actu, citrinos sultimis ar grietine krienai šaldytuve išlaiko savo aštrumą kelis mėnesius.
Ką galima pagaminti iš krienų?
Paprasčiausias būdas mėgautis krienais – sutarkuoti šviežią šaknį ir sumaišyti ją su trupučiu vandens, druskos, cukraus bei citrinos sulčių ar acto. Šis klasikinis krienų užpilas patiekiamas prie keptos mėsos, karkos, šaltienos bei virtų kiaušinių. Jis suteikia patiekalams gaivaus aštrumo.
Receptai su krienais
Krienai yra nepakeičiamas ingredientas įvairiems padažams ir užtepėlėms ruošti. Labai populiarūs krienų ir burokėlių deriniai, taip pat grietinės, majonezo bei varškės padažai su krienais. Šie padažai puikiai tinka prie žuvies, ypač rūkytos lašišos ar silkės.
Švieži krienų lapai ir šaknies griežinėliai plačiai naudojami daržovių rauginimui bei marinavimui. Įdėti į raugintų agurkų ar pomidorų stiklainius, krienai suteikia daržovėms traškumo ir neleidžia plisti pelėsiui. Be to, smulkinti krienai naudojami marinatams mėsai minkštinti.
Kokios būna krienų rūšys?
Krienai priklauso bastutinių šeimai, o kulinarijoje dažniausiai naudojamas paprastasis krienų augalas. Prekyboje ir soduose taip pat sutinkamos įvairios kultūrinės veislės, kurios skiriasi šaknies storiu, aštrumu bei minkštimo sultingumu. Taip pat egzistuoja japoniškasis krienų atitikmuo – vasabis, pasižymintis žalia spalva ir kitokia aromato struktūra.
Parduotuvėse krienų produktai skirstomi pagal paruošimo būdą bei priedus. Galima įsigyti grynų tarkuotų krienų, krienų su burokėliais, grietininio sūrio ar majonezo padažų su krienais bei džiovintų krienų miltelių. Kiekvienas gaminys pasižymi skirtingu aštrumo lygiu ir pritaikymu.
Sezoniniai krienai
Krienų šaknų kasimo pikas vyksta vėlyvą rudenį, kai augalo lapai nuvysta, bei ankstyvą pavasarį, kol augalas nepradėjo žydėti. Šiuo metu iškastos šaknys pasižymi didžiausia eterinių aliejų koncentracija, sultingumu ir pačiu ryškiausiu aštrumu. Liaudyje sakoma, kad krienus geriausia kasti mėnesiais, kurių pavadinime yra raidė „r“.
Vasarą krienų šaknys būna mažiau aštrios ir labiau medėjančios, nes augalas visą energiją skiria lapams bei žiedams. Tačiau vasaros metu itin plačiai naudojami švieži krienų lapai daržovių konservavimui. Žiemą ir pavasarį vartojami rudenį iškasti arba perdirbti krienų gaminiai.
Kaip auginti krienus sode?
Krienų auginimas prasideda nuo saulėtos arba šiek tiek užpavėsintos vietos pasirinkimo darže. Šiems augalams reikalinga gili, puri, derlinga ir drėgna dirva, kad šaknys galėtų tįsti tiesios bei storos. Krienai yra itin ištvermingos daugiametės daržovės, lengvai ištveriančios net stipriausius žiemos šalčius.
Sode krienai paprastai dauginami šaknų auginiais, kurie sodinami pavasarį kampu į žemę. Kadangi krienai giliai įleidžia šaknis ir gali greitai išplisti po visą daržą, rekomenduojama riboti jų augimo plotą. Reguliarus laistymas sausros metu užtikrina, kad šaknys užaugs sultingos ir nebus pernelyg karčios.
Krienų maistinė vertė
Krienų šaknyse gausu vitamino C, B grupės vitaminų, kalio, kalcio, magnio, geležies ir skaidulinių medžiagų. Ypač didelis vitamino C kiekis daro krienus puikia priemone organizmo stiprinimui šaltuoju metų laiku. Taip pat krienų sudėtyje yra unikalus gliukozinolatų junginys, suteikiantis jiems aštrumą.
Maistinė vertė (100 g)
Šakniavaisiuose esantys eteriniai aliejai ir garstyčių aliejus pasižymi stipriomis antibakterinėmis bei priešuždegiminėmis savybėmis. Krienai skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, gerina apetitą ir padeda skaidyti riebius maisto patiekalus.
Ar krienus geriau valgyti šviežius ar termiškai apdorotus?
Švieži šalti krienai išlaiko visus eterinius aliejus, aštrumą ir didžiausią vitamino C kiekį. Žali krienai suteikia tam tikrą charakteringą poskonį, kuris akimirksniu išvalo kvėpavimo takus. Tai pats populiariausias ir naudingiausias vartojimo būdas kulinarijoje.
Termiškai apdorojami krienai greitai praranda savo aštrumą bei garstyčių aliejaus garus. Tačiau lengvas pakaitinimas svieste arba įmaišymas į karštus padažus bei sriubas suteikia patiekalams švelnų, pikantišką skonį be deginančio pojūčio. Pasirinkimas priklauso nuo toho, kokio stiprumo aromato pageidaujama.
Kaip užšaldyti krienus?
Šaldymui reikėtų rinktis šviežias, nuskaustas ir gerai nuvalytas krienų šaknis. Šaknis galima šaldyti supjaustytas nedideliais gabalėliais arba iš karto sutarkuotas. Užšaldymas padeda išsaugoti krienų aštrumą bei naudingąsias savybes iki kito derliaus.
Sutarkuotus ar supjaustytus krienus sudėkite į sandarius šaldymo maišelius ar nedidelius plastikinius indelius. Būtina išspausti oro perteklių, kad pakuotėje nesusikauptų drėgmė. Atitirpintus krienus galima dėti tiesiai į padažus ar patiekalus, nenaudojant papildomo apdorojimo.
Trumpa krienų istorija
Krienai žinomi ir vartojami jau daugiau nei kelis tūkstančius metų Rytų ir Centrinėje Europoje. Senovės graikai ir romėnai krienus naudojo ne tik kaip prieskonį, bet ir kaip vaistinį augalą nugaros bei sąnarių skausmams malšinti. Jie vertino šį augalą dėl jo gydomųjų savybių.
Viduramžiais krienų auginimas ir vartojimas paplito po visą Europą, ypač Vokietijoje ir slavų kraštuose. Lietuvoje krienai nuo seno buvo laikomi tradiciniu kaimo daržo augalu, be kurio neapsieidavo jokia šventė. Šiandien jie išlieka vienu populiariausių natūralių aštrių pagardų visame pasaulyje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl sutarkuoti krienai pajuoduoja ir kaip to išvengti?
Krienai tamsėja dėl fenolinių junginių oksidacijos reaguojant su oru. Norint išsaugoti baltą spalvą, į sutarkuotus krienus būtina iškart įmaišyti šiek tiek rūgšties – citrinos sulčių, acto arba įpilti šalto virinto vandens.
Kiek laiko galioja naminiai tarkuoti krienai?
Naminiai krienai, sumaišyti su rūgštimi ir druska bei uždaryti sandariame stiklainyje, šaldytuve išlieka aštrūs ir tinkami vartoti nuo 2 iki 3 mėnesių. Laikui bėgant jų aštrumas natūraliai po truputį slūgsta.
Kodėl krienai kartais būna kartūs, o ne aštrūs?
Kartumas atsiranda tada, kai šaknys buvo iškastos vasarą per kaitras arba augalui trūko drėgmės augimo metu. Taip pat senos, sumedėjusios šaknys dažniau pasižymi kartumu vietoj malonaus aštrumo.
Ar krienų lapai yra valgomi ir kam jie naudojami?
Taip, jauni krienų lapai yra valgomi ir tinka dėti į šviežias salotas. Subrendę lapai dėl savo antibakterinių savybių plačiai naudojami raugiant agurkus, pomidorus bei kopūstus.
Kaip sumažinti per daug aštrių krienų deginimą burnoje?
Jei suvalgėte per daug aštrių krienų, deginimą greičiausiai numalšins riebūs pieno produktai – gurkšnis pieno, šaukštas grietinės ar jogurto. Vanduo aštrumo nenuplauna, nes eteriniai aliejai tirpsta riebaluose.
