Mėta
Mėta – vienas populiariausių, gaivinančiu mentolio aromatu bei naudingomis savybėmis pasižyminčių prieskoninių augalų pasaulyje. Šiame išsamiame gide sužinosite, kaip išsirinkti šviežią mėtą, kaip ją taisyklingai laikyti, ruošti, užšaldyti bei užsiauginti savo darže ar ant palangės. Atraskite mėtos rūšis, maistinę vertę bei atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.
Mėta kulinarijoje ir gėrimų gamyboje vartojama visais metų laikais, tačiau jos populiarumas bei panaudojimo būdai kinta kartu su kalendoriniais sezonais. Šiltuoju periodu ji itin pamėgta gaivinantiems kokteiliams, naminiams limonadams, vaisių salotoms bei vasariškiems užkandžiams gardinti, o šaltuoju metų laiku puikiai papildo šildančias arbatas, desertus bei sotius troškinius. Šiuolaikinė tarptautinė prekyba bei auginimas patalpose užtikrina, kad kokybiškų šviežių žalumynų bei džiovintų mėtų lapelių parduotuvėse galime rasti ištisus metus.
Jos skonis pasižymi išskirtiniu mentolio gaivumu, švelniu salstelėjimu ir vėsinančiu, šiek tiek pikantišku aromatu. Mėta puikiai dera ne tik su citrinomis, žaliosiomis citrinomis, braškėmis, gurmaniniais šokoladais bei medumi, bet ir su aviena, žirneliais, agurkais, varške bei įvairiais minkštaisiais sūriais. Šis universalumas leidžia ją lengvai pritaikyti tiek tradiciniuose desertuose bei gėrimuose, tiek Rytų šalių mėsos ir daržovių patiekaluose.
Virtuvėje mėta naudojama itin plačiai ir suteikia maistui bei gėrimams neprilygstamo gaivumo ir ryškaus estetinio patrauklumo. Ji trinama į gaiviuosius kokteilius, dedama į šviežias salotas, barstoma ant ledų, verdama į sirupus bei naudojama mėsos marinatams ruošti. Dėl savo maistingumo, eterinių aliejų gausos ir šilkinio aromato šis prieskoninis augalas užima ypatingą vietą kasdienėje mityboje.
Kaip išsirinkti šviežią mėtą?
Renkantis šviežią mėtą pirmiausia verta atkreipti dėmesį į jos lapelių išvaizdą bei bendrą šakelių tvirtumą. Šviežia ir kokybiška mėta pasižymi ryškiai žalia spalva, stangriais lapais ir stiebais be jokių džiūvimo ar geltonavimo požymių. Ant lapelių neturėtų būti tamsių, pajuodavusių, gleivėtų dėmių ar pelėsio pėdsakų.
Vis dėlto vien išorinė spalva ne visada išduoda žalumynų kokybę, nes senstantis augalas gali tiesiog prarasti savo sultingumą. Todėl patariama švelniai perbraukti pirštais per mėtos lapelius ir įvertinti išsiskiriantį mentolio kvapą. Šviežia mėta turi akimirksniu paskleisti stiprų, šaltu gaivumu dvelkiantį aromatą.
Suglebę, pajuodavę ar suvytę lapeliai išduoda, kad prieskonis buvo laikomas per šaltai arba per ilgai nuskintas. Tokia žolelė greitai praranda savo eterinius aliejus ir patiekaluose gali suteikti nepageidaujamą karštelėjusį ar dulkėtą poskonį. Taip pat verta vengti pundelių su drėgnais, pūvančiais stiebeliais pakuotės viduje.
Perkant mėtą vazonėlyje, būtina atidžiai apžiūrėti jos dirvožemį bei šaknų būklę. Sveikas augalas turi tvirtus stiebus, gausius žalius lapelius ir tolygiai drėgną dirvą. Džiūstanti arba perlieta dirva skatina greitą augalo nykimą persodinus ar laikant ant palangės.
Kaip laikyti mėtą namuose?
Mėtos laikymo būdas priklauso nuo toho, ar turite nuskintų šakelių pakuotėje, ar auginate ją vazone. Nuskintas šviežios mėtos šakeles geriausia laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje jos palaipsniui praranda drėgmę ir suvysta. Taisyklingas saugojimas apsaugo jautrius lapelius nuo pajuodavimo.
Šviežią pundelį patariama įmerkti į stiklinę su šaltu vandeniu kaip gėles ir uždengti laisvu plastikiniu maišeliu šaldytuve. Taip pat šakeles galima laisvai įvynioti į drėgną popierinį rankšluostį ir įdėti į sandarų plastikinį indą. Popierius palaiko reikiamą drėgmę, todėl mėta šaldytuve išlieka tinkama vartoti iki dviejų savaičių.
Nerekomenduojama plauti mėtos prieš dedant ją į šaldytuvą ilgesniam saugojimui. Vandens likučiai ant lapelių pagreitina pūvimo procesus, todėl žalumynus nuplaukite tik prieš pat gaminimą po šaltu vandeniu. Nuplautus lapelius prieš pjaustymą ar trynimą būtina kruopščiai nusausinti.
Džiovintą mėtą reikėtų laikyti sandariame stikliniame inde, sausoje, tamsioje ir vėsioje prieskonių spintelėje. Tiesioginiai saulės spinduliai ir saulės šiluma skatina eterinių aliejų garavimą, todėl tinkamos sąlygos padeda išsaugoti aromatą kelerius metus. Prieš naudojimą džiovintus lapelius patariama šiek tiek patrinti delnuose.
Ką galima pagaminti iš mėtos?
Paprasčiausias ir žinomiausias būdas mėgautis mėta – paruošti gaivinantį vasarišką gėrimą, pavyzdžiui, naminį limonadą arba bealkoholinį „Mojito“. Sutrinti lapeliai maišomi su žaliąja citrina, cukrumi arba medumi, ledu ir gazuotu vandeniu. Šis gėrimas suteikia neįtikėtino gaivumo karštą vasaros dieną.
Mėta yra neatsiejama daugelio desertų, šokoladinių pyragų, naminių ledų bei vaisių salotų dalis. Švieži lapeliai pabrėžia braškių, arbūzų, ananasų bei citrusinių vaisių skonį. Taip pat ji plačiai naudojama naminiams sirupams bei želė gaminti.
Receptai su mėta
Šis prieskoninis augalas puikiai tinka ir pikantiškiems Rytų šalių patiekalams ruošti. Mėta maišoma į graikišką „Tzatziki“ padažą, barstoma ant keptos avienos, dedama į žirnelių sriubas bei arabiškas „Tabule“ salotas. Šis derinys suteikia mėsos ir daržovių patiekalams ypatingo lengvumo.
Taip pat iš šviežios arba džiovintos mėtos gaminama aromatinga žolelių arbata. Užpilti lapeliai pasižymi raminančiu, virškinimą skatinančiu bei atpalaiduojančiu poveikiu. Šis gėrimas ypač malonus tiek po sotios vakarienės, tiek prieš miegą.
Kokios būna mėtos rūšys?
Mėtos skirstomos į kelias pagrindines rūšis ir veisles pagal jų botanines savybes, mentolio kiekį bei papildomus aromato atspalvius. Kasdienėje kulinarijoje ir daržininkystėje dažniausiai išskiriama pipirmėtė (Mentha x piperita), garbanotoji mėta ir įvairios vaisinės mėtų veislės. Kiekviena rūšis pasižymi savitu pritaikymu.
Pipirmėtė pasižymi itin dideliu mentolio kiekiu ir stipriu, šaldančiu skoniu, todėl idealiai tinka arbatoms, gėrimams ir vaistiniams užpilams. Garbanotoji mėta turi švelnesnį, salstelėjusį skonį ir mažiau mentolio, todėl dažniau naudojama maisto patiekalams gardinti. Vaisinės mėtos, pavyzdžiui, citrinė, obuolinė ar šokoladinė mėta, suteikia desertams unikalų poskonį.
Sezoninė mėta
Mėtos derliaus pikas atvirame grunte Lietuvoje ir kitose panašaus klimato šalyse vyrauja nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Šiuo periodu karšta saulė skatina intensyviausią eterinių aliejų kaupimąsi lapeliuose, todėl vasarinis derlius būna pats aromatingiausias. Vasarą skinta mėta geriausiai tinka džiovinimui ir šaldymui.
Rudenį, atvėsus orams, lauko mėtų augimas sulėtėja, o stiebai ruošiasi žiemojimui. Šiuo periodu augalus galima apkarpyti paskutiniam derliui arba perkelti į vazonus auginimui patalpose. Vėsesniu oru skinti lapeliai pasižymi šiek tiek švelnesniu mentolio aromatu.
Žiemą ir pavasarį prekyboje vyrauja šiltnamiuose užaugintos arba vazonėliuose parduodamos šviežios mėtos bei džiovintos arbatos. Dėl modernių auginimo galimybių kokybiškais žalumynais galime mėgautis nepriklausomai nuo kalendorinio sezono. Sezonų įvairovė leidžia įvairinti patiekalus.
Kaip auginti mėtą sode ir namuose?
Mėtos auginimas prasideda nuo saulėtos arba šiek tiek užpavėsintos vietos bei drėgnos dirvos pasirinkimo pavasarį. Šiam augalui reikalinga derlinga, humusu turtinga žemė, nes jis mėgsta nuolatinę drėgmę. Sėklos sėjamos arba daigai sodinami pavasarį į daržą ar vazonus.
Augimo metu svarbu prisiminti, kad mėta itin greitai plečiasi šaknimis ir gali užimti didelius daržo plotus. Todėl sode ją rekomenduojama auginti įkastuose be dugno kibiruose arba atskiruose vazonuose. Reguliarus viršūnėlių skynimas skatina krūmelį vešėti ir išleisti naujus ūglius.
Mėta yra daugiametis ir labai atsparus augalas, galintis sėkmingai peržiemoti darže be papildomo pridengimo. Ją taip pat galima ištisus metus sėkmingai auginti ant šviesios virtuvės palangės. Taisyklinga priežiūra užtikrina gausų derlių daugelį metų.
Mėtos maistinė vertė ir nauda
Mėtoje yra gausu eterinių aliejų, iš kurių svarbiausias yra mentolis, pasižymintis atpalaiduojančiomis ir vėsinančiomis savybėmis. Taip pat šiame prieskonyje gausu vitamino A, vitamino C, geležies, mangano, kalcio bei skaidulinių medžiagų. Dėl turtingos sudėties ji vertinama visame pasaulyje.
Šis prieskoninis augalas pasižymi priešuždegiminėmis, antibakterinėmis ir virškinimą skatinančiomis savybėmis. Mėta padeda mažinti skrandžio spazmus, pykinimą, pilvo pūtimą bei padeda atsipalaiduoti po streso. Reguliarus nedidelio kiekio vartojimas prisideda prie geresnės savijautos.
Maistinė vertė (100 g)
Ar mėtą geriau valgyti šviežią ar termiškai apdorotą?
Šviežia neapdorota mėta išlaiko visus savo jautrius eterinius aliejus, ryškią žalią spalvą ir intensyvų mentolio aromatą. Žali lapeliai idealiai tinka gėrimams, kokteiliams, salotoms, užtepėlėms bei patiekalų papuošimui. Taip pasisavinamas gryniausias prieskonio skonis.
Ilgo terminio apdorojimo metu mėta praranda dalį savo gaivaus mentolio aromato ir gali pamėlti, todėl į karštus patiekalus ją patariama dėti pačioje gaminimo pabaigoje. Priešingai, verdant arbatą ar sirupą, karštas vanduo padeda greitai išskirti eterinius aliejus į skystį.
Norint pasiekti geriausią rezultatą, mėtą mityboje rekomenduojama derinti tiek šviežią, tiek plikomą arbatose. Švieži lapeliai suteikia gaivumo užkandžiams bei gėrimams, o užplikyti puikiai ramina vakare. Abu būdai suteikia išskirtinės naudos organizmui.
Kaip užšaldyti mėtą?
Šaldymui reikėtų rinktis tik šviežius, tvirtus ir ryškiai žalius mėtos lapelius be jokių pažeidimų. Prieš šaldant žalumynus būtina nuplauti šaltame vandenyje ir idealiai nusausinti popieriniu rankšluosčiu. Taisyklingas paruošimas neleidžia lapeliams prarasti savo struktūros.
Mėtą galima šaldyti sveikais lapeliais, sudėtais į sandarius šaldymo maišelius ar dėžutes. Taip pat labai populiaru smulkintus arba sveikus lapelius užpilti vandeniu ledo kubelių formelėse. Šie mentoliniai ledo kubeliai puikiai tinka dėti tiesiai į vasariškus kokteilius ar vandens grafinus.
Užšaldyta mėta šaldiklyje gali saugiai išsilaikti iki 6–9 mėnesių neprarandant savo vertingųjų savybių. Atitirpinti lapeliai ar ledo kubeliai išlaiko puikų mentolio aromatą bei skonio savybes. Tai itin patogus būdas išsaugoti vasaros derlių žiemai.
Trumpa mėtos istorija
Mėta yra kilusi iš Viduržemio jūros regiono bei Azijos, kur buvo žinoma ir vertinama dar Senovės Egipto civilizacijoje. Egipto kapavietėse rasta džiovintų mėtos lapelių, naudotų religiniuose ritualuose bei medicinoje. Ji buvo laikoma tyrumo ir gaivumo simboliu.
Senovės graikų mitologijoje mėtos pavadinimas siejamas su nimfa Mente, kurią požemių dievas Hadas pavertė kvapniu augalu. Graikai ir romėnai mėtą naudojo puotų metu stalams trinti, kvapui gaivinti bei vonioms aromatizuoti. Viduramžiais ji tapo neatsiejama vienuolynų vaistažolių daržų dalimi.
Šiandien mėta yra vienas populiariausių ir labiausiai paplitusių prieskoninių augalų visame pasaulyje. Dėl savo maistinių savybių bei universalaus panaudojimo ji užima tvirtą vietą modernioje kulinarijoje, farmacijoje bei kosmetikoje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi pipirmėtė nuo paprastosios mėtos?
Pipirmėtė (Mentha x piperita) yra mėtų hibridas, pasižymintis žymiai didesne mentolio koncentracija ir stipriu šaldančiu skoniu. Paprasta (garbanotoji) mėta turi švelnesnį, saldesnį skonį, mažiau mentolio ir dažniau naudojama gaminant maistą.
Ar galima gerti mėtos arbatą kasdien ir ar ji neturi šalutinio poveikio?
Sveikiems žmonėms saikingai gerti mėtos arbatą kasdien yra saugu ir naudinga virškinimui. Tačiau turintiems padidėjusį skrandžio rūgštingumą ar gastroezofaginį refliuksą (GERL), mėta gali atpalaiduoti skrandžio vožtuvą ir padidinti rėmens graužimą.
Kaip mėta padeda atbaidyti kenkėjus sode ir namuose?
Mėtoje esantis stiprus mentolio eterinis aliejus veikia kaip natūralus repelentas. Jos kvapo nemėgsta skruzdėlės, uodai, pelės bei kiti sodo kenkėjai, todėl mėtų krūmeliai dažnai sodinami šalia daržovių.
Ar mėtos arbata saugi vartoti nėštumo metu?
Nedideli švelnios mėtos arbatos kiekiai padeda slopinti nėščiųjų rytinį pykinimą ir yra saugūs. Tačiau reikėtų vengti stiprių koncentruotų mėtų eterinių aliejų ar maisto papildų dozių.
Kodėl mėtos lapeliai gėrimuose ar padažuose kartais pajuoduoja?
Mėtos lapeliai pajuoduoja dėl oksidacijos, kai pažeidžiamos ląstelių sienelės pjaustant ar trinant. Norint išvengti pajuodavimo, mėtą rekomenduojama plėšyti rankomis prieš pat patiekiant arba naudoti labai aštrų peilį.