Salieras

Salierai – vienos vertingiausių ir universaliausių daržovių, itin pamėgtos tiek virtuvės šefų, tiek sveikos gyvensenos puoselėtojų. Šiame išsamiame gide sužinosite, kaip išsirinkti pačius šviežiausius salierus, kaip juos taisyklingai laikyti namuose bei kaip šias daržoves lengvai užsiauginti savo sode. Taip pat atskleisime salierų maistinę vertę, jų panaudojimo galimybes kulinarijoje ir geriausius būdus išsaugoti šių daržovių atsargas žiemai.

Salieras. Pixabay nuotr.

Salierai valgomi visais metų laikais, tačiau jų vartojimas itin suaktyvėja šaltuoju sezonu ir pavasarį. Vasarą džiaugiamės traškiais stiebiniais salierais iš daržo, rudenį derlių atiduoda sultingos salierų šaknys, o žiemą bei pavasarį šios daržovės padeda papildyti organizmą būtiniausiomis medžiagomis.

Jų skonis yra labai išskirtinis – nuo švelniai gaivaus ir sultingo iki itin pikantiško, aštraus bei šiek tiek sūraus. Salierai puikiai dera su obuoliais, morkomis, graikiniais riešutais, paukštiena, žuvimi, įvairiais sūriais bei lengvais jogurto padažais.

Virtuvėje salierai naudojami itin plačiai ir kūrybiškai. Jie valgomi švieži, kepami, verdami, troškinami, džiovinami, spaudžiami į sultis, trinami į tirštas sriubas bei dedami į įvairius troškinius ar marinatus.

Kaip išsirinkti šviežius salierus?

Renkantis stiebinius salierus pirmiausia verta atkreipti dėmesį į jų stiebų tvirtumą ir spalvą. Švieži stiebai paprastai būna ryškiai žali, traškūs, nepalinkę ir be jokių rudų ar patamsėjusių dėmių.

Salierų šaknų kokybę geriausiai išduoda jų svoris ir kietumas. Prinokusi ir sveika šaknis turėtų būti gana sunki pagal savo dydį, tvirta paspaudus ir be pelėsio ar puvinio požymių.

Salieras. Unsplash nuotr.
Salieras. Unsplash nuotr.

Perkant lapinius salierus reikėtų apžiūrėti pačią lapelių būklę ir bendrą pakuotę. Švieži lapai būna sodriai žali, elastingi ir intensyviai kvepiantys, o nuvytusių ar pageltusių žalumynų pirkimo geriau vengti.

Kaip laikyti salierus namuose?

Salierų laikymo būdas labai priklauso nuo jų rūšies ir turimos vietos namuose. Stiebiniai ir lapiniai salierai geriausiai išsilaiko šaldytuve, o šakniniai salierai gali būti saugomi ir vėsioje patalpoje.

Stiebinius salierus patartina suvynioti į aliuminio foliją ir laikyti šaldytuvo daržovių stalčiuje. Taip suvynioti stiebai išlaiko savo traškumą bei drėgmę ir neišdžiūsta net kelias savaites.

Salierų šaknis geriausia laikyti tamsioje, vėsioje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje arba šaldytuve, sudėjus į popierinį maišelį. Supjaustytas ar nuluptas daržovių dalis reikėtų laikyti sandariame inde šaldytuve, kad jos neprarastų drėgmės ir neprisigertų kitų kvapų.

Ką galima pagaminti iš salierų?

Paprasčiausias būdas mėgautis stiebiniais salierais – valgyti juos šviežius kaip traškų užkandį. Juos galima pjaustyti juostelėmis ir patiekti su riešutų sviestu, varškės užtepėlėmis ar humusu.

Receptai su salieru

Salierų šaknys ir stiebai puikiai tinka įvairioms šviežioms bei virtoms salotoms ruošti. Populiariosios Valdorfo salotos gaminamos derinant stiebinius salierus su obuoliais, graikiniais riešutais ir lengvu padažu.

Iš salierų dažnai spaudžiamos gaivios sultys ir gaminami sveiki glotnučiai. Grynos stiebinių salierų sultys arba jų deriniai su citrina, obuoliais bei agurkais yra pamėgti sveikos gyvensenos gerbėjų.

Salierų rūšys ir jų savybės

Kasdienėje kulinarijoje išskiriamos trys pagrindinės salierų rūšys: šakniniai, stiebiniai ir lapiniai salierai. Kiekviena iš šių rūšių pasižymi skirtinga išvaizda, tekstūra bei panaudojimo galimybėmis virtuvėje.

Šakniniai salierai auginami dėl didelio, mėsingo gumbo, kuris pasižymi sodriu, riešutiniu skoniu. Jie dažniausiai naudojami sriuboms, troškiniams, tyrėms bei kitiems karštiesiems patiekalams gaminti.

Stiebiniai salierai auginami dėl sultingų, storų stiebų, kuriuose yra itin daug vandens. Lapiniai salierai auginami dėl smulkių, aromatingų lapelių, kurie vartojami panašiai kaip petražolės ar kiti prieskoniniai žalumynai.

Sezoniniai salierai

Lietuvoje šviežių vietinių stiebinių ir lapinių salierų derlius imamas nuo vasaros vidurio iki rudens pradžios. Šiuo metu atviro grunto salierai būna patys sultingiausi, aromatingiausi ir turtingiausi maistinėmis medžiagomis.

Salierų šaknų derlius kasamas vėlyvą rudenį, prieš užeinant stipresnėms šalnomis. Tinkamai paruoštos ir laikomos šaknys puikiai išsilaiko per visą žiemą ir ankstyvą pavasarį.

Salieras. Pexels nuotr.
Salieras. Pexels nuotr.

Žiemą ir pavasarį parduotuvėse dominuoja importuoti arba šiltnamiuose užauginti stiebiniai salierai. Šiuolaikinės tiekimo grandinės leidžia šviežiais stiebais ir šaknimis mėgautis ištisus metus.

Kaip auginti salierus sode?

Salierų auginimas sode prasideda nuo ankstyvos daigų sėjos patalpoje, nes šių augalų vegetacijos periodas yra labai ilgas. Daigai į atvirą gruntą persodinami pavasario pabaigoje, praėjus pavasarinėms šalnoms.

Salierams reikalinga saulėta vieta ir trąši, drėgna bei gerai drenuojama dirva. Šie augalai yra labai jautrūs drėgmės trūkumui, todėl juos būtina reguliariai ir gausiai laistyti per visą vasarą.

Priežiūra auginimo metu apima piktžolių ravėjimą, dirvos purinimą ir papildomą tręšimą organinėmis trąšomis. Stiebiniai salierai kartais apipilami žemėmis, kad stiebai būtų švelnesnio skonio ir šviesesnės spalvos.

Salierų maistinė vertė

Salierai pasižymi itin mažu kaloringumu ir dideliu vandens bei skaidulinių medžiagų kiekiu. Juose gausu vitamino K, kuris yra būtinas kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai palaikyti.

Šiose daržovėse taip pat randama vitamino A, vitamino C, folio rūgšties bei svarbių mineralų, tokių kaip kalis ir kalcis. Antocianinai ir kiti antioksidantai padeda apsaugoti organizmo ląsteles nuo pažeidimų.

Maistinė vertė (100 g)

12
Kalorijos
0.1 g
Riebalai
2.1 g
Angliavandeniai
0.9 g
Baltymai

Dėl didelio skaidulų kiekio salierai palaiko sveiką virškinimo sistemos veiklą ir suteikia ilgalaikį sotumo jausmą. Mažas cukraus kiekis daro šią daržovę puikiu pasirinkimu diabetu sergantiems ar svorį kontroliuojantiems žmonėms.

Ar salierus geriau valgyti šviežius, ar termiškai apdorotus?

Švieži salierai išlaiko maksimalų vitamino C kiekį, itin traškią tekstūrą bei gaivų skonį. Jie puikiai tinka salotoms, užkandžiams bei šviežiai spaustoms sultims ruošti.

Termiškai apdoroti salierai suminkštėja, praranda aštrumą ir įgauna švelnų, salstelėjusį bei riešutinį skonį. Virimas ar kepimas padeda lengviau suvirškinti tam tikras maistines medžiagas jautresnį skrandį turintiems žmonėms.

Abu vartojimo būdai yra naudingi ir paįvairina kasdienį valgiaraštį. Švieži stiebai suteikia gaivumo, o virtos ar keptos salierų šaknys puikiai pakeičia bulves ar kitas šaknines daržoves.

Kaip užšaldyti salierus?

Šaldymui galima ruošti tiek stiebinius, tiek šakninius salierus, prieš tai juos kruopščiai nuplovus ir nusausinus. Stiebus reikėtų supjaustyti norimo dydžio griežinėliais, o šaknis – kubeliais arba sutarkuoti.

Kad daržovės išlaikytų geresnę spalvą ir tekstūrą, jas prieš šaldymą rekomenduojama užplikyti verdančiu vandeniu (blanširuoti) 2–3 minutes. Po to daržoves būtina atvėsinti lediniame vandenyje ir gerai nusausinti.

Paruoštus salierus sudėkite į sandarius šaldymo maišelius arba plastikines dėžutes. Taip užšaldyti salierai puikiai išsilaiko iki 10–12 mėnesių ir gali būti dedami tiesiai į verdamas sriubas ar troškinius.

Trumpa salierų istorija

Salierai žinomi jau nuo Senovės Egipto ir Senovės Graikijos laikų, kur iš pradžių buvo naudojami kaip vaistinis augalas. Senovės graikai salierų lapų vainikais puošdavo atletų varžybų nugalėtojus.

Viduramžiais Europoje salierai taip pat buvo auginami daugiausia dėl vaistinių savybių ir naudojami kaip priešuždegiminė priemonė. Tik XVII amžiuje Italijoje ir Prancūzijoje buvo išvestos švelnesnio skonio veislės, tinkamos maistui.

Bėgant amžiams salierai paplito visame pasaulyje ir tapo neatsiejama prancūziškos kulinarijos bazės dalimi. Šiandien salierai vertinami visame pasaulyje tiek tradicinėje virtuvėje, tiek šiuolaikinėje sveikos mitybos kultūroje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima gerti salierų sultis ryte ant tuščio skrandžio?

Taip, šviežiai spaustų salierų sulčių gėrimas ryte prieš pusryčius yra labai populiarus, nes tai padeda drėkinti organizmą ir skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Visgi jautrų skrandį turintiems žmonėms tyras salierų sultys gali sukelti lengvą diskomfortą ar viduriavimą.

Kodėl salieras laikomas vienu iš stipriausių maistinių alergenų?

Saliere yra baltymų (pavyzdžiui, Api g 1), kurie gali iššaukti stiprias alergines reakcijas, įskaitant anafilaksinį šoką. Be to, šie baltymai yra atsparūs karščiui, todėl alergiškiems žmonėms net ir virtas salieras išlieka pavojingas.

Kaip atgaivinti nuvytusį stiebinį salierą, kad jis vėl taptų traškus?

Nuvytusius stiebus galima lengvai atgaivinti nupjaunant pačius jų galus ir įmerkiant stiebus į stiklinę su lediniu vandeniu 30–60 minučių. Stiebai prisigers drėgmės ir vėl taps tvirti bei traškūs.

Kaip salierų sėklos naudojamos kulinarijoje ir liaudies medicinoje?

Salierų sėklos yra intensyvaus skonio prieskonis, naudojamas marinatuose, kopūstų salotose (Coleslaw) bei druskos mišiniuose. Liaudies medicinoje sėklų užpilai vartojami kaip švelni šlapimą varanti priemonė ir sąnarių maudimui lengvinti.

Kaip salierų vartojimas veikia kraujo spaudimą?

Salieruose yra natūralių junginių, vadinamų ftalidais, kurie padeda atpalaiduoti kraujagyslių sienelių raumenis. Tai gali prisidėti prie kraujospūdžio reguliavimo, todėl salieras dažnai įtraukiamas į hipertenzija sergančiųjų mitybą.