Silkė jau daugelį metų užima svarbią vietą lietuviškoje virtuvėje – ją dažnai ruošiame per šventes, šeimos susibūrimus ar vaišes su draugais. Vis dėlto nemaža dalis žmonių renkasi pirkti jau paruoštą produktą, bijodami, kad namuose pagaminta silkė bus per sūri. Iš tiesų šią žuvį nesunku paruošti patiems, o perteklinį sūrumą galima sumažinti keliomis paprastomis gudrybėmis.
Svarbiausias etapas – tinkamas mirkymas vandenyje arba piene, kuris pamažu „ištraukia“ druską iš žuvies mėsos. Ne mažiau reikšmingas ir vėlesnis marinavimas: jis suteikia subalansuotą skonį, todėl tinkamai paruošta silkė nebūna nei prėska, nei pernelyg sūri.
Silkė dažnai būna intensyviai sūri ne dėl to, kad gyvena jūroje, o dėl konservavimo būdo. Sūdymas prailgina žuvies galiojimo laiką – druska slopina bakterijų dauginimąsi ir padeda produktą išlaikyti ilgiau.
Dažniausiai silkė laikoma sūryme arba apibarstoma druska. Dėl to druska giliai įsigeria į žuvį, tad paprastas nuplovimas po vandeniu nepadeda. Tokiu atveju būtinas pakankamai ilgas mirkymas skystyje: kuo silkė sūresnė, tuo ilgiau ji turėtų mirkti.
Pats paprasčiausias ir dažniausiai taikomas būdas – silkių filė mirkymas šaltame vandenyje. Filę panardinkite į indą, laikykite šaldytuve ir kas kurį laiką pakeiskite vandenį. Mirkymo trukmė priklauso nuo sūrumo ir gali trukti nuo kelių iki keliolikos valandų.
Kitas populiarus variantas – mirkymas piene. Pienas ne tik padeda sumažinti sūrumą, bet ir sušvelnina specifinį žuvies kvapą, o pati silkė tampa švelnesnė. Tai ypač patogu tiems, kurie nemėgsta intensyvaus žuvies aromato. Taip pat galima mirkyti vandenyje su pienu arba piene, praskiestame vandeniu.
Baigus mirkyti, silkę svarbu kruopščiai nusausinti popieriniu rankšluosčiu. Tik tada ji paruošta marinavimui ir derinimui su priedais. Šis žingsnis svarbus, nes sausa žuvis geriau sugeria prieskonių, acto, padažų ir aliejaus aromatus.
Tradicinis silkių marinavimas dažniausiai remiasi paprastais ingredientais, kurie išryškina žuvies skonį, o ne jį užgožia. Klasikiniam marinatui dažnai naudojami svogūnai, aliejus, lauro lapai, kvapieji pipirai ir juodieji pipirai. Neretas įpila ir šlakelį acto arba įspaudžia citrinos sulčių, kad marinatas įgautų lengvą rūgštelę.
Marinuotą silkę geriausia patiekti po kelių valandų, o dar geriau – palaikius šaldytuve per naktį. Tuomet filė prisigeria marinato ir tampa ryškesnio skonio. Vis dėlto persistengti nereikėtų: pernelyg ilgas marinavimas gali neigiamai paveikti žuvies tekstūrą.
Tinkamai paruošta silkė neturėtų būti pernelyg sūri. Ji turi išlikti tvirta, elastinga ir aromatinga – tuomet skaniai dera net su paprasta duona. Taip pat ją galima patiekti su bulvėmis, rūgščia grietine ar pagardais, pavyzdžiui, obuoliais ar garstyčiomis.
Komentarų: 0