Esame įpratę parduotuvių lentynose matyti idealiai atrodančius vaisius ir daržoves. Dėl to vis daugiau žmonių kiekvieną menkiausią dėmelę ima laikyti pavojaus signalu. Rinkdamiesi vaisius prekybos centre ieškome tų, kurių žievelė idealiai lygi, spalva – ryški, tarsi iš paveikslo. Tačiau gamta retai būna ideali, o ne kiekviena dėmė ant obuolio reiškia, kad vaisius netinkamas valgyti.
Daug defektų yra tik vizualūs – jie nekeičia skonio ir nėra pavojingi sveikatai. Vienas dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių – Jonatano dėmėtumas. Sodininkams tai signalas, kad reikia gerinti sandėliavimo sąlygas, tačiau mums, vartotojams, jis jokios rizikos nekelia.
Jonatano dėmėtumas – tai fiziologinė liga. Tai reiškia, kad ją sukelia ne pavojingi virusai, bakterijos ar grybeliai, o vaisiaus medžiagų apykaitos sutrikimai. Dažniausiai ši būklė išsivysto dėl netinkamų laikymo sąlygų arba mineralų pusiausvyros sutrikimo pačiame medyje.
Pagrindinė priežastis paprastai yra kalcio trūkumas obuolio žievelėje ir per aukšta temperatūra šaldymo patalpose, dėl kurios žūsta viršutinis vaisiaus ląstelių sluoksnis. Esant fermentų veiklos sutrikimams žievelės ląstelėse, fenoliniai junginiai oksiduojasi ir žievelė tamsėja – taip atsiranda būdingos dėmės.
Ši būklė pasireiškia kaip smulkios, apvalios, rusvos arba juodos dėmelės. Paprastai jos neįsiskverbia giliai į minkštimą ir išlieka paviršiuje. Dažniausiai dėmėtumas atsiranda toje vaisiaus pusėje, kuri labiau buvo veikiama saulės spindulių – tai dar labiau skatina oksidacijos procesus žievelės audiniuose. Namuose šis procesas gali paspartėti, kai obuolius išimame iš šaldytuvo ir laikome kambario temperatūroje – per vos kelias dienas dėmės tampa dar ryškesnės.
Jonatano dėmėtumu pažeisti obuoliai yra visiškai tinkami vartoti. Tai nėra grybelinė infekcija, todėl šiuose vaisiuose nesusidaro sveikatai pavojingos mikotoksinos. Pažeidimai dažniausiai apsiriboja vos keliais milimetrais žievelės storio, tad pakanka obuolį plonai nulupti ir neestetiškos dėmės visiškai išnyksta. Net jei suvalgysite obuolį su žievele, vienintelis skirtumas gali būti šiek tiek kartesnis skonis dėmės vietoje – tai susiję su didesniu rauginių medžiagų kiekiu.
Obuoliai, turintys Jonatano dėmėtumą, dažnai būna netgi saldesni ir labiau prinokę, nes ši fiziologinė liga dažniausiai pasireiškia vaisiams pasiekus visišką brandą. Todėl užuot jų vengę, vertinkime tokius obuolius kaip visavertį produktą, kuriam tereikia šiek tiek daugiau dėmesio juos obluojant.
Komentarų: 0