Medus ar uogienė? Kuris pasirinkimas palankesnis sveikatai, atsakymas gali nustebinti

17 14
Medus ir uogienė. Canva nuotr.
Medus ir uogienė. Canva nuotr.

Ir meduje, ir įprastoje uogienėje yra daug cukraus, o baltymų bei riebalų – labai mažai. Dažniausiai ant skrebučio tepamas kiekis siekia apie 1/2 valgomojo šaukšto.

Tokio kiekio meduje paprastai yra:

  • 32 kcal
  • baltymų – 0,03 g
  • riebalų – 0 g
  • angliavandenių – 9 g
  • cukraus – 9 g
  • skaidulų – 0,04 g

Tuo tarpu tokio kiekio uogienėje dažniausiai randama:

  • 27 kcal
  • baltymų – 0,03 g
  • riebalų – 0 g
  • angliavandenių – 6 g
  • cukraus – 4 g
  • skaidulų – 0,11 g

Medaus nauda sveikatai

Medus – natūralus saldiklis, kurį bitės pagamina iš surinkto žiedadulkių ir žiedų nektaro. Jame aptinkama įvairių rūšių cukrų, taip pat vitaminų, mineralų, fermentų ir antioksidacinių junginių.

Meduje gausu flavonoidų ir fenolinių junginių – medžiagų, kurios siejamos su įvairiu teigiamu poveikiu organizmui.

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad medus gali būti siejamas su šiomis savybėmis:

  • padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje (kai kuriems žmonėms po medaus gliukozė gali kilti mažiau nei po kitų saldiklių);
  • prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos apsaugos, nes gali lėtinti apnašų susidarymą;
  • dažnai naudojamas kaip natūrali priemonė nuo kosulio, kartais – ir alergijos sukeltam nosies užgulimui lengvinti;
  • gali būti naudingas sportuojantiems, kai svarbus greitesnis atsistatymas.

„Nors medus turi daug naudingų savybių, kūdikiams iki 1 metų jo vartoti nerekomenduojama dėl botulizmo rizikos“, – pabrėžia specialistai.

Uogienės nauda

Uogienė paprastai gaminama verdant arba kaitinant vaisius ar uogas su cukrumi ir citrinos rūgštimi, kol masė tampa tepama. Tokie produktai gali būti laikomi gana ilgai, o jų maistinė vertė priklauso nuo uogienės rūšies ir gamintojo.

Daugelis uogienių gaminamos iš uogų, kuriose yra skaidulų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Jose taip pat gali būti daug polifenolių – junginių, siejamų su mažesniu uždegimu ir oksidacinio streso mažinimu organizme

Teigiama, kad uogų džemai gali būti siejami su šiomis naudomis:

  • mažesne 2 tipo diabeto rizika;
  • mažesne nutukimo rizika;
  • geresne atmintimi ir smegenų sveikata;
  • mažesniu kraujospūdžiu;
  • mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Norint didžiausios naudos sveikatai, rekomenduojama rinktis kuo mažiau apdorotą uogienę su mažesniu cukraus kiekiu arba be pridėtinio cukraus.

Kas geriau – medus ar uogienė

Ir medus, ir uogienė gali būti vartojami kaip mitybos dalis, tačiau svarbiausia – kiekiai. Medus priskiriamas pridėtiniam cukrui, o uogienės (jei nėra aiškiai pažymėta, kad ji be cukraus ar su mažu cukraus kiekiu) dažniausiai taip pat turi daug pridėtinio cukraus.

Širdies sveikatai skiriamos rekomendacijos ragina riboti pridėtinį cukrų, todėl verta atkreipti dėmesį, kiek medaus ar uogienės suvalgote kartu kartu su kitais saldumynais ar saldintais gėrimais. Bendros gairės:

  • vyrams – ne daugiau kaip 9 arbatiniai šaukšteliai (36 g) pridėtinio cukraus per dieną; tai maždaug atitinka apie 2 valgomuosius šaukštus medaus arba 2 valgomuosius šaukštus įprastos uogienės;
  • moterims – ne daugiau kaip 6 arbatiniai šaukšteliai (25 g) per dieną; tai maždaug apie 1,5 valgomojo šaukšto medaus arba 2,5 valgomojo šaukšto įprastos uogienės.

Medus gali būti palankesnis pasirinkimas tiems, kurie siekia geriau kontroliuoti gliukozės kiekį po valgio, nes kai kuriais atvejais jis gali mažiau paveikti gliukozės lygį nei kiti saldikliai.

Uogų uogienė gali suteikti antioksidantų, tačiau dažnai ji neprilygsta natūralių antioksidantų įvairovei, aptinkamai meduje. Vis dėlto abiem atvejais lemiamas veiksnys išlieka saikas ir bendras pridėtinio cukraus kiekis mityboje.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Įvertinimas: 0 / 5 · 0 balsai
Palikite komentarą

Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite pasirinkti kelias nuotraukas