Pienas

Pienas – tai vienas svarbiausių, universaliausių ir ilgiausias tradicijas turinčių maisto produktų mūsų kasdienėje mityboje. Šiame išsamiame gide sužinosite, kaip išsirinkti kokybišką pieną, kuo skiriasi jo rūšys bei apdorojimo būdai, kaip teisingai jį laikyti namuose ir pritaikyti gardžiausiems kulinarijos patiekalams.

Pienas. Pixabay nuotr.

Pienas vartojamas visais metų laikais, tačiau jo pasirinkimas ir vartojimo įpročiai šiek tiek kinta kartu su sezonais. Šiltuoju metų laiku dažniau renkamės gaivinančius pieno kokteilius, šaltus gėrimus ar lengvus desertus, o žiemą bei rudenį pienas tampa pašildytų gėrimų, sočių košių, sriubų ir kepinių pagrindu.

Švelnus, natūraliai salstelėjęs ir kreminis pieno skonis patinka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Šis produktas puikiai dera su įvairiais ingredientais: javų dribsniais, uogomis, vaisiais, kava, kakava, prieskoniais, o taip pat naudojamas ruošiant pikantiškus mėsos, žuvies bei daržovių padažus.

Virtuvėje pienas naudojamas itin plačiai ir įvairiapusiškai. Jis geriamas šviežias, šildomas, verdamas, plakamas į putą, pilamas į tešlą, naudojamas raugintų produktų gamybai, sriuboms, troškiniams, padažams, kepsnių užpilams ir ivairiausiems desertams.

Kaip išsirinkti šviežią pieną?

Renkantis pieną pirmiausia verta atkreipti dėmesį į jo pakuotę ir galiojimo terminą. Kokybiško pieno pakuotė turi būti sandari, nepažeista, nenusidėvėjusi ir be jokių išsipūtimo ar skysčio pratekėjimo žymių.

Vis dėlto vien pakuotė ne visada parodo pieno savybes. Priklausomai nuo apdorojimo būdo, pieno galiojimo laikas gali svyruoti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, todėl verta rinktis produktą pagal savo vartojimo įpročius.

Geras šviežias pienas yra vientisos baltos arba lengvai gelsvos spalvos. Jame neturėtų būti jokių matomų gumulėlių, nuosėdų ar skysčio išsisluoksniavimo, o jo konsistencija turi būti tolygi.

Pieno riebumas taip pat yra svarbus pasirinkimo kriterijus. Didesnio riebumo pienas pasižymi sodresniu, kremiškesniu skoniu, todėl labiau tinka kavai bei desertams, o liesesnis pienas dažnai pasirenkamas kasdienėms košėms ar lengviems gėrimams.

Geriausios pieno kainos

Rinkdamiesi pasterizuotą pieną atkreipkite dėmesį į laikymo sąlygas parduotuvėje. Šviežias pienas visada turi būti laikomas šaldymo vitrinose, kur palaikoma žema temperatūra.

Atidarius pakuotę verta įvertinti pieno kvapą ir skonį. Šviežias pienas skleidžia švelnų, malonų aromatą, todėl bet koks rūgštus, kartus ar pašalinis kvapas išduoda prsidėjusį gedimą.

Kaip laikyti pieną namuose?

Pieno laikymo būdas priklauso nuo jo apdorojimo tipo ir pakuotės sandarumo. Šviežią pasterizuotą pieną visada būtina laikyti šaldytuve.

Neatidarytas UAT (aukštoje temperatūroje apdorotas) pienas gali būti laikomas kambario temperatūroje. Tačiau atidarius pakuotę, jį taip pat būtina perkelti į šaldytuvą.

Obuoliai ir kiti stiprų kvapą skleidžiantys produktai neturėtų būti laikomi šalia atviro pieno indo. Pienas greitai įgeria pašalinius aromatus, todėl jį geriausia laikyti sandariame inde.

Šviežią pieną patartina laikyti vidinėse šaldytuvo lentynose, o ne durelėse. Dureles dažnai darinėjant kinta temperatūra, todėl pienas gali greičiau sugedti.

Nepasterizuotą arba naminį pieną rekomenduojama suvartoti greičiau arba prieš vartojimą virinti. Tai padeda prailginti jo vartojimo laiką ir užtikrina saugumą.

Atidarytą pieno pakuotę patariama suvartoti per 3–4 dienas. Net ir laikomas šaldytuve, pradaromas pienas palaipsniui praranda šviežumą.

Pienas. Openverse nuotr.
Pienas. Openverse nuotr.

Jei pienas šiek tiek surūgo, bet neturi nemalonaus kvapo, jį galima panaudoti kepiniams. Rūgštus pienas puikiai tinka blynų ar pyragų tešlai ruošti.

Ką galima pagaminti iš pieno?

Paprasčiausias būdas mėgautis pienu – gerti jį gryną arba šaltą. Jis puikiai numalšina troškulį ir suteikia greitos energijos dienos metu.

Pienas yra neatsiejama pusryčių dalis. Jis pilamas į avižines, ryžių ar manų košes, naudojamas pusryčių dribsniams užpilti bei gardinti rytinę kavą ar arbatą.

Iš pieno ruošiami įvairūs gėrimai ir kokteiliai. Labai populiarūs trinti vaisių ir pieno kokteiliai, šilta kakava bei karštas šokoladas šaltuoju metų laiku.

Pienas plačiai naudojamas tradicinėje ir moderniojoje kulinarijoje. Jis tarnauja kaip pagrindas tirštoms sriuboms, daržovių troškiniams bei tradiciniam Bešamelio padažui.

Pienas yra pagrindinis ingredientas kepiniams ir desertams. Jis dedamas į blynų, keksiukų, pyragų, džiūvėsių ir įvairių tešlų gaminius, suteikdamas minkštumo.

Kaitinamas pienas naudojamas pudingams, kremams ir vaniliniams padažams ruošti. Lėtai verdamas pienas sutirštėja ir įgauna malonų karamelinį atspalvį.

Pieną galima naudoti mėsai marinuoti. Piene pamirkyta paukštiena ar kiauliena tampa stebėtinai minkšta, sultinga ir praranda pašalinius kvapus.

Iš pieno namų sąlygomis galima pasigaminti varškės ar šviežio sūrio. Šildant rūgštų pieną atsiskiria išrūgos ir susidaro švelni varškės masė.

Pienas tinka ir pikantiškiems patiekalams ruošti. Jame verdomos bulvės košei tampa žymiai purvesnės, o žuvies troškiniai įgauna švelnų skonį.

Užšaldytą pieną galima naudoti gėrimams vėsinti. Pieno ledukai puikiai tinka šaltai kavai ar gėrimams, nes ištirpę neatsudiedina skonio.

Kokios būna pieno rūšys?

Pienas skirstomas į kelias pagrindines grupes pagal apdorojimo būdą, riebumą ir kilmę. Kasdienėje mityboje dažniausiai sutinkamas pasterizuotas, UAT bei sterilizuotas pienas.

Pasterizuotas pienas pakaitinamas iki žemesnės temperatūros, išsaugant daugiausia natūralių savybių. Jis turi trumpesnį galiojimo laiką ir būna laikomas šaldytuve.

UAT (ultraaukštoje temperatūroje) apdorotas pienas pakaitinamas iki itin aukštos temperatūros kelias sekundes. Šis procesas sunaikina visus mikroorganizmus, todėl neatidarytas pienas išsilaiko ilgai.

Pagal riebumą pienas skirstomas į nenugriebtą, pusriebį ir liesą. Nenugriebtas pienas turi natūralų riebumą (apie 3,5–4%), o liesas pienas būna niriebalintas iki 0,5%.

Pienas be laktozės gaminamas pridedant lactase fermento. Šis fermentas suskaido pieno cukrų, todėl produktas tinka laktozės netoleruojantiems žmonėms.

Be karvės pieno, prekyboje galima rasti ožkos ar avies pieno. Ožkos pienas pasižymi kitokia baltymų struktūra ir specifiniu, ryškesniu skoniu.

Atskirtą grupę sudaro augaliniai pieno gėrimai. Avižų, migdolų, sojų ar kokosų gėrimai vartojami kaip alternatyva gyvūninės kilmės pienui.

Kaip gaunamas pienas ūkyje?

Pieno gamyba prasideda nuo rūpestingos gyvulių priežiūros ir šėrimo ūkiuose. Sveikos ir gerai prižiūrimos karvės duoda aukščiausios kokybės pieną.

Melžimas moderniuose ūkiuose vyksta naudojant automatizuotą įrangą. Tai užtikrina visišką higieną ir apsaugo pieną nuo išorinės taršos.

Tik primelžtas pienas iškart atvėsinamas specialiuose rezervuaruose. Greitas atvėsinimas iki žemos temperatūros sustabdo bakterijų dauginimąsi.

Šaldytuvais aprūpinti pienvežiai gabeną pieną iš ūkių į perdirbimo gamyklas. Transportavimo metu griežtai palaikoma reikiama šaltoji grandinė.

Gamyklose pienas tikrinamas, filtruojamas, normalizuojamas jo riebumas ir atliekamas pasterizavimas. Po šių procesų pienas išpilstomas į pakuotes.

Griežti kokybės kontrolės standartai užtikrina produkto saugumą. Kiekviena pieno partija tikrinama prieš patiekiant ją į parduotuvių lentynas.

Pieno maistinė vertė

Piene yra daug vandens, lengvai įsisavinamų baltymų, pieno riebalų, angliavandenių (laktozės) bei svarbių mineralinių medžiagų.

Šis produktas yra vienas geriausių kalcio šaltinių. Kalcis būtinas stipriems kaulams, dantims bei normaliai raumenų veiklai palaikyti.

Maistinė vertė (100 g)

68
Kalorijos
3.6 g
Riebalai
4.8 g
Angliavandeniai
3.2 g
Baltymai

Piene taip pat gausu B grupės vitaminų, ypač B12 ir B2 (riboflavino). Šie vitaminai padeda palaikyti normalią energijos apykaitą. Riebesniame piene randama reibaluose tirpių vitaminų A ir D. Vitaminas D padeda organizmui geriau įsisavinti kalcį.

Pieno baltymai (kazieinas ir išrūgų baltymai) turi visas nepakeičiamąsias aminorūgštis. Jie padeda palaikyti ir auginti raumenų masę.

Pieno energinė vertė priklauso nuo jo riebumo. Liesas pienas turi mažiau kalorijų, o nenugriebtas – suteikia daugiau energijos.

Ar pieną geriau vartoti šviežią ar termiškai apdorotą?

Naminis, termiškai neapdorotas pienas išlaiko visas natūralias savybes ir fermentus. Tačiau jame gali būti patogeninių mikroorganizmų, todėl jį vartoti reikia atsargiai.

Pasterizuotas pienas yra saugus ir išlaiko didžiąją dalį maistinių medžiagų. Terminis apdorojimas sunaikina kenksmingas bakterijas, nepažeisdamas skonio.

Kaitinant pieną, dalis karščiui jautrių vitaminų gali šiek tiek sumažėti. Vis dėlto kalcis, baltymai ir pagrindiniai mineralai išlieka visiškai nepakitę.

Jautresnį virškinimą turintiems žmonėms rekomenduojama rinktis pasterizuotą arba virintą pieną. Termiškai apdorotas pienas dažniausiai yra lengviau virškinamas.

Kaip užšaldyti pieną?

Pieną galima sėkmingai užšaldyti ilgesniam saugojimui. Šaldymui geriausia rinktis pasterizuotą, šviežią pieną sandarioje pakuotėje.

Svarbu prisiminti, kad šaldamas pienas plečiasi. Todėl pakuotėje arba inde būtina palikti šiek tiek laisvos vietos skysčiui plėstis.

Atšildyti pieną rekomenduojama lėtai, perkeliant jį į šaldytuvą. Taip išvengsite staigaus tekstūros ir skonio pablogėjimo.

Pienas. Pexels nuotr.
Pienas. Pexels nuotr.

Atšildytas pienas gali šiek tiek išsisluoksniuoti. Prieš vartojimą pakuotę pakanka gerai pakratyti, kad reibalai tolygiai pasiskirstytų.

Trumpa pieno istorija

Pieno vartojimas siekia gilią senovę ir yra glaudžiai susijęs su gyvulininkystės pradžia. Žmonės pradėjo vartoti gyvulių pieną maždaug prieš 10 000 metų.

Senovės civilizacijose pienas buvo laikomas gyvybės ir turtų simboliu. Egipte, Graikijoje ir Romoje jis buvo naudojamas maistui bei kosmetinėms procedūroms.

Viduramžiais pienas greitai gesdavo, todėl dažniau būdavo vartojami jo gaminiai. Iš pieno buvo daromas sūris, sviestas ir rūgpienis.

XIX amžiuje Liui Pasterui išradus pasterizaciją, pieno vartojimas tapo žymiai saugesnis. Tai leido pradėti masinę pieno prekybą miestuose.

Šaldymo technologijų atsiradimas iš esmės pakeitė pieno pramonę. Pienas tapo lengvai prieinamu ir ilgiau išlaikomu produktu kiekvienuose namuose.

Lietuvoje pienas ir jo produktai nuo seno užima centrinę vietą mityboje. Šiandien pieno pramonė išlieka viena stipriausių ir svarbiausių šalies žemės ūkio šakų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl kaitinamas pienas prabėga pro puodo kraštus ir kaip to išvengti?

Kaitinant pieną, jame esantys baltymai (alfa ir beta lactoglobulinai) bei riebalai pakyla į paviršių ir suformuoja ploną, elastingą plėvelę. Po šia plėvele verdantis vanduo paverčiamas garais, kurie negali lengvai pasišalinti. Didėjantis garų slėgis kelia baltyminę plėvelę aukštyn kartu su putomis, kol skystis išsiveržia pro puodo kraštus. Norėdami to išvengti, pieną virkite ant lėtos ugnies nuolat maišydami, puodo dugną prieš tai patepkite trupučiu sviesto arba virš puodo skersai padėkite medinį šaukštą.

Kodėl į karštą kavą įpiltas pienas kartais sutraukia (išsiskiria gumulėliais)?

Pienas įkarštoje kavoje sutraukiamas dėl dviejų pagrindinių veiksnių: aukštos temperatūros ir kavos rūgštingumo. Kavoje esančios rūgštys sumažina pieno pH lygį, todėl jame esantis baltymas kazieinas praranda neigiamą krūvį, pradeda lipti į gumulėlius ir sukreša. Tai dažniau nutinka naudojant šviesesnio skrudinimo (rūgštesnę) kavą arba senesnį pieną, kurio rūgštingumas jau natūraliai padidėjęs. Norėdami to išvengti, pildami pieną pirmiausia jį šiek tiek pašildykite arba pilti kavą į pieną, o ne atvirkščiai.

Kas yra A2 pienas ir kuo jis skiriasi nuo įprasto karvės pieno?

A2 pienas yra natūralus karvės pienas, kuriame yra tik A2 tipo beta-kazieino baltymas, o įprastame piene dažniausiai būna A1 ir A2 baltymų mišinys. A1 baltymas virškinimo metu išskiria peptidą BCM-7, kuris kai kuriems žmonėms gali sukelti skrandžio diskomfortą, pūtimą ar uždegiminius procesus. Karvės, duodančios A2 pieną (pavyzdžiui, tam tikrų senųjų veislių karvės), gamina lengviau virškinamą pieną, kurį dažnai gerai toleruoja net tie asmenys, kurie manė turintys lengvą jautrumą pienui.

Ar augalinis gėrimas (migdolų, avižų, sojų) gali visiškai pakeisti karvės pieną maistine prasme?

Nors augaliniai gėrimai dažnai vartojami kaip karvės pieno pakaitalai, jų maistinė sudėtis natūraliai skiriasi. Karvės pienas turi daugiau pilnaverčių baltymų su visomis nepakeičiamosiomis aminorūgštimis, natūralaus kalcio ir B12 vitamino. Sojų gėrimas pagal baltymų kiekį yra artimiausias karvės pienui, tuo tarpu avižų ar migdolų gėrimuose baltymų yra gerokai mažiau, o angliavandenių ar riebalų kiekis priklauso nuo gamintojo. Jeigu renkatės augalinį gėrimą, verta ieškoti produktų, papildytų kalčiu, vitaminu D ir B12.

Kaip pieno vartojimas veikia odos būklę?

Moksliniai tyrimai rodo tam tikrą ryšį tarp didelio pieno vartojimo ir aknės paūmėjimo jautriems asmenims. Piene esantys natūralūs hormonai (IGF-1 nešiotojai) bei angliavandeniai gali skatinti riebalinių liaukų aktyvumą ir odos riebalų gamybą. Įdomu tai, kad riebus pienas aknę išprovokuoja rečiau nei liesas pienas, nes gamybos metu iš lieso pieno pašalinus riebalus pakeičiamas baltymų ir hormonų balansas. Kiekvieno žmogaus organizmo reakcija yra individuali, todėl pastebėjus odos pablogėjimą verta kurį laiką stebėti savo mitybą.

Kodėl nepasterizuotas pienas kartais būna gelsvesnis už pirktinį pieną?

Žalio pieno gelsvą atspalvį lemia riebaluose tirpus pigmentas beta-karotenas, kurį karvės gauna ganyklose ėsdamos šviežią žolę. Pramoniniu būdu apdorojant pieną, jis dažniausiai yra homogenizuojamas – dideli riebalų lašeliai susmulkinami į itin mažas daleles ir tolygiai paskirstomi visame skystyje. Smulkios riebalų dalelės kitaip laužia ir atspindi šviesą, todėl pramoninis pasterizuotas pienas atrodo ryškiai baltas, o natūralus riebus pienas išlieka gelsvo atspalvio.