Bet kokios rūšies sūris

Sūris – tai vienas universaliausių, giliausias tradicijas turinčių ir itin mėgstamų pieno gaminių mūsų virtuvėje, neįsivaizduojamas be rytinio sumuštinio, elegantiško užkandžių padėklo ar karštų orkaitės patiekalų. Šiame išsamiame gide sužinosite, kaip išsirinkti kokybišką sūrį, kuo skiriasi jo rūšys, kaip jį teisingai laikyti namuose, derinti su kitais produktais bei paruošti gardžiausius patiekalus kiekvienu metų laiku.

Sūris. Unsplash nuotr.

Sūris valgomas visais metų laikais, tačiau jo pasirinkimas kinta pagal progas ir gamybos ypatumus. Vasarą itin populiarūs švieži, lengvi varškės, mocarelos ar fetos sūriai, rudenį ir žiemą norisi sodresnių, ilgiau brandintų kietųjų sūrių bei karštų kepamų patiekalų, o pavasarį ieškoma švelnesnių puskiečių gaminių.

Jo skonis gali būti labai įvairus – nuo švelniai kreminio ir salstelėjusio iki aštraus, sūraus ar net gilaus, riešutus primenančio aromato. Sūris dera ne tik su duona, sviestu, pomidorais bei šviežiomis daržovėmis, bet ir su vaisiais, medumi, riešutais, vynuogėmis, uogiene, įvairia mėsa bei vynu.

Virtuvėje sūris naudojamas itin plačiai ir įvairiapusiškai. Jis valgomas vienas kaip užkandis, kepamas orkaitėje ar ant kepsninės, lydomas ant makaronų bei picų, tarkuojamas į sriubas, dedamas į salotas, padažus bei desertus.

Kaip išsirinkti šviežią ir kokybišką sūrį?

Renkantis sūrį pirmiausia verta atkreipti dėmesį į jo išvaizdą bei pjaustymo vietą. Kokybiškas sūris paprastai būna vienodos spalvos, be atsitiktinių dėmių, išsausėjusių ar sutrūkinėjusių kraštų ir be nepageidaujamo gleivėtumo.

Vis dėlto vien spalva ar kietumas ne visada parodo sūrio rūšį bei kokybę. Pavyzdžiui, kai kurių sūrių pluta natūraliai būna tamsesnė arba padengta baltuoju ar mėlynuoju pelėsiu, todėl reikėtų atidžiai įvertinti gaminio kvapą bei tekstūrą.

Šviežias ir teisingai brandintas sūris pasižymi maloniu, jo rūšiai būdingu pienišku arba riešutiniu aromatu. Pernelyg aštrus, amoniaką ar rūgštį primenantis kvapas išduoda, kad gaminys buvo laikomas netinkamomis sąlygomis arba pradėjo gesti.

Geriausios sūrio kainos

Puskiečių sūrių pasirinkimas priklauso nuo to, kaip juos planuojama naudoti. Sumuštiniams tinka elastingi, tolygiai pjaustomi sūriai, o lydymui ar picoms geriau rinktis aukštesnio riebumo, gerai besilydančius gaminius.

Perkant sūrius su pelėsiu, verta apžiūrėti pačios pakuotės sandarumą ir pelėsio pasiskirstymą. Baltojo pelėsio sūrių žievėlė turi būti vientisa ir pūkuota, o mėlynojo pelėsio sūriuose gyslelės turi būti tolygiai pasiskirsčiusios po visą masę.

Pirkėjams rekomenduojama atidžiai skaityti etiketes ir vengti sūrio produktų, kuriuose pieno riebalai pakeisti augaliniais riebalais. Tikras sūris gaminamas tik iš gryno pieno, raugo, druskos ir fermentų.

Kaip laikyti sūrį namuose?

Sūrio laikymo būdas priklauso nuo jo drėgmės kiekio ir brandinimo tipo. Šviežius bei minkštus sūrius būtina nuolat laikyti šaldytuve, o kietieji sūriai geriau pakelia nedidelius temperatūros svyravimus.

Sūrį šaldytuve geriausia laikyti maistiniame pergamentiniame popieriuje arba specialiame sūrio popieriuje. Plastikinė plėvelė neleidžia sūriui kvėpuoti, todėl ant jo paviršiaus greičiau kaupiasi drėgmė ir formuojasi nepageidaujamas pelėsis.

Kietuosius sūrius rekomenduojama suvynioti į šiek tiek sudrėkintą pergamentą ir įdėti į maišelį. Taip apsaugosite sūrį nuo pergreito išsausėjimo ir išlaikysite jo elastingumą.

Minkštus ir pelėsinius sūrius geriausia laikyti originaliose pakuotėse arba sandariose plastikinėse dėžutėse. Taip išvengsite stiprių aromatų pasklidimo po visą šaldytuvą ir apsaugosite kitus produktus.

Sūrius sūryme, tokius kaip Feta ar Mocarela, būtina laikyti visiškai apsemtus skystyje. Jeigu sūrymo trūksta, sūris greitai praranda savo drėgmę, sutrūkinėja ir pasidaro kartus.

Supjaustytą ar sutarkuotą sūrį reikėtų laikyti šaldytuve sandariame inde ir suvartoti per kelias dienas. Tarkuotas sūris turi didesnį sąlyčio plotą su oru, todėl greičiau džiūsta bei pelėsiu pasidengia.

Sūris. Pixabay nuotr.
Sūris. Pixabay nuotr.

Prieš patiekiant kietuosius ir puskiečius sūrius ant stalo, patariama juos palaikyti kambario temperatūroje apie pusvalandį. Tai leidžia sūriui atskleisti visą savo aromatą, tekstūrą bei turtingą skonį.

Ką galima pagaminti iš sūrio?

Paprasčiausias būdas mėgautis sūriu – patiekti jį užkandžių lentelėje su vaisiais ir riešutais. Įvairių rūšių sūrių derinys su medumi, vynuogėmis ar traškučiais tapo puikia stalo puošmena.

Tarkuotas sūris yra nepakeičiamas ingredientas karštiems patiekalams ruošti. Jis barstomas ant makaronų, užkepėlių, picos ar daržovių patiekalų, sukuriant auksinę ir traškią plovelę.

Minkšti ir varškės sūriai puikiai tinka pusryčių užtepėlėms bei desertams. Jie maišomi su žalumynais, česnakais, uogomis ar medumi ir tepami ant skrudintos duonos.

Iš sūrio gaminami garsūs pasaulio patiekalai, tokie kaip prancūziškas fondiu ar šveicariškas rakletas. Lydytas sūris derinamas su duonos gabalėliais, virtomis bulvėmis bei marinuotomis daržovėmis.

Keptas sūris yra itin populiarus šiltasis užkandis. Kamamberas arba Bri sūris kepamas orkaitėje su česnakais, riešutais bei spanguolių uogiene, kol vidus visiškai išsilydo.

Sūris puikiai tinka pikantiškiems pyragams ir apkepams. Sutarkuotas puskietis sūris maišomas su kiaušiniais, grietinėle bei daržovėmis, sukuriant sotų bei aromatingą įdarą.

Švieži sūriai, tokie kaip Mocarela ar Feta, yra neatsiejama vasaros salotų dalis. Jie derinami su pomidorais, alyvuogėmis, bazilikais bei alyvuogių aliejumi.

Iš kietojo sūrio gaminami aromatingi padažai makaronams bei mėsos patiekalams. Sutarkuotas Parmigiano Reggiano sumaišomas su sviestu ir miltais, suteikiant patiekalui tirštumo.

Džiovinti ar skrudinti sūrio traškučiai tampa puikiu užkandžiu kelionėse. Suvoliotas ir apkeptas sūris išlaiko pikantišką skonį ir yra itin mėgstamas vaikų.

Sūris taip pat naudojamas desertų gamyboje visame pasaulyje. Maskarponės sūris yra pagrindinis itališko Tiramisu ingredientas, o kreminis sūris naudojamas Niujorko pyragams.

Kokios būna sūrio rūšys?

Kietiesiems sūriams priskiriami ilgai brandinti gaminiai, tokie kaip Parmigiano Reggiano ar Džiugas. Jie pasižymi mažiu drėgmės kiekiu, grūdėta tekstūra bei intensyviu, riešutiniu skoniu.

Puskiečiai sūriai yra pati populiariausia grupė, kuriai priklauso Gouda, Edam bei Tilsiter sūriai. Jie yra elastingi, lengvai pjaustomi ir pasižymi švelniu arba lengvai pikantišku skoniu.

Minkštiems ir šviežiems sūriams priskiriama Mocarela, Rikota, Feta bei varškės sūriai. Jie turi daug drėgmės, pasižymi švelniu pienišku skoniu ir dažniausiai vartojami nebrandinti.

Pelėsiniai sūriai skirstomi į baltojo pelėsio (Camembert, Brie) ir mėlynojo pelėsio (Roquefort, Gorgonzola) rūšis. Jie išsiskiria specifine tekstūra, aštriu aromatu bei unikaliu skonio profiliu.

Ožkos ir avelės pieno sūriai sudaro atskirą vertinamą grupę. Jie pasižymi specifiniu, lengvai rūgščiu aromatu ir yra itin lengvai įsisavinami organizmo.

Lydyti sūriai ir sūrio užtepėlės gaminami termiškai apdorojant įvairių sūrių mišinius. Jie pasižymi vientisa, tepama mase ir yra itin patogūs greitiems užkandžiams.

Sezoninis sūris

Sūrio gamyba ir jo skonis natūraliai kinta priklausomai nuo metų laiko bei gyvulių mitybos. Vasaros metu, kai karvės ir ožkos ganosi šviežioje žolėje, pienas būna riebesnis bei aromatingesnis.

Pavasarį ir vasarą gaminami švieži sūriai pasižymi ypatingu gaivumu ir šviesesne spalva. Šiuo metų laiku pirkėjai dažniausiai renkasi lengvus varškės bei mocarelos sūrius.

Rudenį nuimamas pavasarinio pieno sūrių derlius, kurie spėjo subręsti per kelis mėnesius. Šiuo laikotarpiu gaminami sotūs patiekalai su puskiečiais bei brandintais sūriais.

Žiemą itin populiarūs tapo ilgai brandinti kietieji sūriai bei lydyti patiekalai. Karštas fondiu ar kepamas pelėsinis sūris suteikia šilumos bei jaukumo šaltais žiemos vakarais.

Kaip gaminamas sūris?

Sūrio gamybos procesas prasideda nuo kokybiško karvių, ožkų ar avelių pieno surinkimo ir pasterizavimo. Pienas pakaitinamas iki reikiamos temperatūros, kad būtų sunaikintos nepageidaujamos bakterijos.

Toliau į pieną dedamas specialus pieno rūgšties raugas ir sutraukimo fermentas (šliužas). Šie ingredientai paverčia pieną vientisu sutraukiniu ir atskiria skystą išrūgų dalį.

Gautas sutraukinys smulkinamas į sūrio grūdelius ir švelniai pakaitinamas. Sūrininkai reguliuoja grūdelių dydį priklausomai nuo to, koks sūris gaminamas – kietas ar minkštas.

Sūrio masė sudedama į specialias formas, suspaudžiama ir patalpinama į druskos sūrimą. Sūdymas suteikia gaminiui skonį, stabdo nepageidaujamų mikrobų dauginimąsi bei formuoja plutelę.

Paskutinis etapas yra sūrio brandinimas specialiuose rūsiuose su kontroliuojama drėgmė ir temperatūra. Brandinimo metu sūris įgauna jam būdingą tekstūrą, spalvą bei unikalų aromatą.

Sūrio maistinė vertė

Sūryje gausu pilnaverčių baltymų, kalcio, fosforo, cinko bei svarbių B grupės vitaminų. Jis yra vienas koncentruočiausių pieno produktų mūsų kasdienėje mityboje.

Maistinė vertė itin priklauso nuo sūrio rūšies, drėgmės kiekio bei riebumo. Kietieji sūriai turi daugiau baltymų ir kalcio, o minkštieji – daugiau drėgmės ir mažiau kalorijų.

Maistinė vertė (100 g)

0
Kalorijos
0 g
Riebalai
0 g
Angliavandeniai
0 g
Baltymai

Sūryje esantis kalcis ir fosforas yra lengvai įsisavinami organizmo. Šie mineralai padeda palaikyti stiprius kaulus, dantų sveikatą bei raumenų veiklą.

Baltymai sūryje suteikia visų būtinųjų aminorūgščių, reikalingų organizmo ląstelių atsinaujinimui. Dėl šios priežasties sūris yra puikus energijos šaltinis aktyviems žmonėms.

Brandintuose kietuosiuose sūriuose laktozės kiekis yra itin mažas arba jo visai nėra. Brandinimo metu bakterijos suskaido laktozę, todėl šiuos sūrius gali vartoti ir jautresni žmonės.

Reikėtų atkreipti dėmesį į druskos bei riebalų kiekį sūriuose ir vartoti juos saikingai. Subalansuotas sūrio vartojimas puikiai papildo kasdienę mitybą naudingomis medžiagomis.

Ar sūrį geriau valgyti šviežią ar termiškai apdorotą?

Šviežias sūris išlaiko natūralią tekstūrą, švelnų pienišką aromatą bei visus karščiui jautrius vitaminus. Jis puikiai tinka šaltiems užkandžiams, sumuštiniams bei šviežioms salotoms.

Termiškai apdorotas sūris išsilydo, suminkštėja ir atskleidžia žymiai intensyvesnį skonio profilį. Kepimas orkaitėje ar kepsninėje paverčia sūrį sotumu pasižyminčiu patiekalu.

Sūris. Openverse nuotr.
Sūris. Openverse nuotr.

Kaitinant sūrį, jame esantys baltymai ir riebalai pasiskirsto kitaip, todėl jis tapo lengviau sukramtomas. Tačiau per ilgas kepimas aukštoje temperatūroje gali išskirti riebalus.

Kiekvienas paruošimo būdas turi savo privalumų subalansuotoje mityboje. Šaltas sūris suteikia gaivumo, o lydytas sūris suteikia jaukumo ir sotumo šaltais vakarų periodais.

Kaip užšaldyti sūrį?

Šaldymui namuose geriausiai tinka kietieji ir puskiečiai sūriai, turintys mažiau drėgmės. Prieš dedant į šaldiklį, sūrį patariama sutarkuoti arba supjaustyti patogiais gabalėliais.

Sudėkite sūrio gabalus į šaldymo maišelius ir pašalinkite kuo daugiau oro. Sandari pakuotė apsaugo sūrį nuo šalčio nudegimų bei pašalinių šaldiklio kvapų.

Minkštų ir pelėsinių sūrių užšaldyti nerekomenduojama, nes atšildyti jie praranda struktūrą. Vanduo sūryje virsta ledo kristalais, kurie suardo jautrią sūrio masę.

Atšildykite sūrį lėtai, perkėlę jį iš šaldiklio į šaldytuvą likus parai iki gaminimo. Atšildytas sūris geriausiai tinka karštiems patiekalams, užkepėlėms ar picoms ruošti.

Trumpa sūrio istorija

Sūrio gamybos istorija siekia daugiau nei 4000 metų, kai klajokliai atsitiktinai pastebėjo pieno sutraukimą. Pienas, laikytas gyvulių skrandžių maišuose, sutirštėjo ir virto pirmuoju sūriu.

Senovės Graikijoje ir Romoje sūrininkystė tapo tikru menu bei svarbia mitybos dalimi. Romėnai ištobulino sūrių spaudimo, sūdymo bei brandinimo technikas, kurias išplatino Europoje.

Viduramžiais sūrių gamybos tradicijas perėmė ir ištobulino vienuolynai. Vienuoliai sukūrė daugelį iki šiol garsintų sūrių receptų, tokių kaip Parmigiano ar vienuoliški pelėsiniai sūriai.

Lietuvoje varškės sūrio gamyba turi gilias ir unikalias tradicijas kaimo sodybose. Baltai saldaus ar rūgštaus pieno varškės sūriai buvo spaudžiami specialiose sūrspaudėse.

Šiandien sūris yra vienas populiariausių maisto produktų visame pasaulyje. Modernios technologijos leidžia mėgautis tūkstančiais skirtingų sūrių rūšių kiekvieną dieną.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima valgyti sūrio žievę (plutą)?

Sūrio plutos valgomumas priklauso nuo jo gamybos būdo. Natūralios sūrio plutos, susidariusios brandinimo metu arba padengtos baltuoju pelėsiu (pvz., Camembert, Brie, kietųjų sūrių), yra visiškai saugios valgyti. Tačiau vaško, parafino ar plastiko danga, dengianti kai kuriuos puskiečius sūrius (pvz., Gouda ar Edam), yra nevalgoma ir turi būti pašalinta prieš vartojimą.

Kodėl brandintame kietajame sūryje traška maži balti kristalėliai?

Ilgai brandintuose kietuosiuose sūriuose (pvz., Parmigiano Reggiano ar ilgai išlaikytame Džiuge) esantys balti kristalėliai nėra druska. Tai tirosino – aminorūgšties – kristalai, kurie susidaro ilgalaikio baltymų skilimo metu. Šie kristalėliai rodo aukštą sūrio brandumą, kokybę bei suteikia malonų traškumą kramtant.

Ar žmonės, netoleruojantys laktozės, gali valgyti sūrį?

Daugelį brandintų kietųjų bei puskiečių sūrių žmonės, netoleruojantys laktozės, gali valgyti be jokio šalutinio poveikio. Brandinimo procese pieno bakterijos paverčia laktozę pieno rūgštimi, todėl ilgesnio brandinimo sūriuose (pvz., Parmezane, Čedaryje) laktozės pėdsakų beveik nelieka. Atsargiau reikėtų rinktis tik šviežius, nebrandintus pieno bei varškės sūrius.

Kodėl kepamas sūris kartais nesilydo, o tampa guminis arba išskiria aliejų?

Sūrio lydymasis priklauso nuo jo drėgmės, riebumo ir rūgštingumo balanso. Labai rūgštūs ar liesi sūriai (pvz., tradicinis varškės sūris ar Feta) kaitinami nesilydo, o išlaiko formą. Tuo tarpu per aukštoje temperatūroje kepami riebūs sūriai gali prarasti savo baltyminį karkasą, todėl iš jų atsiskiria riebalai ir jie tampa guminiai.

Ar nėščiosioms saugu valgyti pelėsinius ir minkštus sūrius?

Nėštumo metu rekomenduojama vengti minkštų bei pelėsinių sūrių, pagamintų iš nepasterizuoto (žalio) pieno, dėl rizikos užsikrėsti listerioze. Tačiau pasterizuoto pieno kietieji sūriai, tepami sūreliai bei gerai termiškai apdoroti (iškepti iki karštumo) pelėsiniai sūriai yra visiškai saugūs vartoti.

Kuo skiriasi tikras fermentinis sūris nuo sūrio produkto?

Tikras fermentinis sūris gaminamas iš gryno pieno, naudingų bakterijų raugo, druskos ir fermentų. Sūrio produkte pieno riebalai ar baltymai iš dalies arba visiškai pakeičiami pigesniais augaliniais riebalais (pvz., palmių aliejumi) ir krakmolu. Sūrio produktai pasižymi prastesnėmis skonio savybėmis, prastu lydymusi ir mažesne maistine verte.