Priešingybės traukia – bulvės ir krapai yra puikus to pavyzdys. Šis derinys paremtas ryškiu kontrastu, kuris vienu metu veikia ir skonį, ir savijautą. Bulvės sotina, gali palankiai veikti kraujospūdį bei žarnyno veiklą, o krapai – mažas, bet aromatingas priedas, papildantis patiekalą biologiškai aktyviomis medžiagomis. Dėl to paprastas duetas jau daugelį metų išlieka virtuvės klasika, nors turi ir kritikų.
Bulvės skonis gana neutralus, nes jose daugiausia yra krakmolo – angliavandenio, kuris neturi ryškaus kvapo ar intensyvios skonio natos. Būtent todėl bulves lengva pritaikyti įvairiuose patiekaluose: jos greitai perima kitus aromatus. Krapai – visiška priešingybė, nes juose gausu eterinių aliejų, t. y. natūralių kvapiųjų junginių, suteikiančių būdingą gaivų aromatą. Sudėjus šiuos ingredientus, bulvės tarsi „sugeria“ krapų kvapą ir tolygiai jį paskirsto po visą patiekalą. Dėl to net nedidelis kiekis šviežių krapų gali pastebimai pakeisti skonį.
Krakmolas ir eteriniai aliejai veikia skirtingai, tačiau kartu sukuria harmoningą skonį. Verdant bulves krakmolas brinksta ir sulaiko vandenį, todėl minkštimas tampa minkštas, lengvai lipnus ir gerai „gaudo“ aromatus. Krapų eteriniai aliejai – lakūs junginiai – šilumoje lengvai pereina į bulves ir jose kurį laiką išlieka. Svarbu ir tai, kaip krapai paruošiami: kuo smulkiau sukapoti, tuo daugiau kvapiųjų medžiagų patenka į patiekalą.
Reikšmę turi ir riebalai, pavyzdžiui, sviestas, nes dalis aromatinių junginių geriau tirpsta būtent riebaluose. Įdėjus sviesto krapų skonis tampa sodresnis ir aiškiau juntamas.
Temperatūra krapų aromatą gali pakeisti labai smarkiai. Kadangi kvapą suteikiantys junginiai lengvai išgaruoja nuo karščio, ilgai kaitinant krapus jų aromatas silpnėja, o skonis tampa blankesnis. Daug intensyvesnį rezultatą duoda krapų įmaišymas pačioje pabaigoje – arba į jau šiek tiek pravėsusias bulves. Skirtumas pastebimas net po kelių minučių. Taip pat verta krapus kapoti prieš pat patiekiant, nes ilgiau pastovėję smulkinti lapeliai greičiau praranda kvapą.
Bulvės ir krapai maistine prasme papildo vieni kitus. Virtos bulvės daugiausia suteikia krakmolo – energijos šaltinį, taip pat kalio, kuris svarbus raumenų darbui ir skysčių pusiausvyrai organizme. 100 gramų virtų bulvių paprastai turi apie 70–80 kcal, todėl tai gana mažai kaloringas produktas pagal savo sotumą. Krapų valgoma nedaug, tačiau jie papildo racioną vitaminu C, vitaminu A ir augaliniais junginiais, kurie siejami su apsauginiu poveikiu ląstelėms.
Verta prisiminti, kad virimas dideliame kiekyje vandens gali sumažinti dalies vitaminų kiekį. Todėl geriau bulves virti trumpiau, mažesniame vandens kiekyje arba garuose.
Dažniausios klaidos paprastos, bet svarbios. Per ilgai verdant bulves jos gali tapti vandeningos ir prarasti skonį – krakmolas per daug suyra ir „išsiplauna“ į vandenį, todėl bulvės prasčiau sugeria prieskonius. Kita klaida – krapus dėti per anksti, kai bulvės dar labai karštos: jų aromatas greitai išgaruoja, todėl efektas būna gerokai silpnesnis. Skonį stipriai lemia ir druska – nepakankamai pasūdytos bulvės atrodo beskonės, ir net švieži krapai to visiškai nekompensuos.
Naudingas ir lengvas rūgštus akcentas, pavyzdžiui, šlakelis natūralaus jogurto ar kefyro – rūgštumas „perlaužia“ bulvių švelnumą ir pagyvina skonį.
Svarbi ir ingredientų dėjimo tvarka: riebalus geriausia įmaišyti į šiltas bulves, o krapus berti tik pačioje pabaigoje.
Šis derinys veikia ir per pojūčius. Bulvės yra minkštos, šiltos, švelnaus skonio, todėl dažnai siejasi su sotumu ir ramybe po valgio. Krapai įneša gaivos ir namų kvapo, kuris daugeliui kelia komforto jausmą. Toks kontrastas gali sužadinti ir vadinamąją skonio atmintį – prisiminimus apie panašius patiekalus bei situacijas. Dėl to net paprastas, kasdienis patiekalas gali pasirodyti ypač skanus.
Komentarų: 0