Renkantis arbatą parduotuvėje dažnai atrodo, kad tenka žaisti savotišką loteriją. Pakuotės žiba auksu, žada „karališką skonį“ ir „nepakartojamą aromatą“, tačiau atidarius dėžutę neretai paaiškėja, kad viduje slypi tik smulkūs arbatos likučiai ar prastesnės kokybės mišiniai. Nesvarbu, ar mėgstate stiprią juodą arbatą, ar švelnius žolelių mišinius, verta žinoti kelis svarbius ženklus, padedančius atskirti kokybišką produktą nuo prastos kokybės arbatos.
Dažnai gražus dizainas ir patrauklūs pažadai ant pakuotės tėra rinkodaros triukas. Gamintojai stengiasi sudaryti įspūdį, kad jų produktas yra išskirtinis, tačiau tikroji kokybė slypi ne spalvingoje dėžutėje, o informacijoje, kuri pateikiama smulkiu šriftu. Išmokę atidžiau skaityti etiketes ir suprasti jų reikšmes, galite gerokai lengviau išsirinkti tikrai gerą arbatą.
Vienas iš pirmųjų ženklų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, yra santrumpa CTC. Tai angliškų žodžių „Crush, Tear, Curl“ trumpinys, reiškiantis „suspausti, suplėšyti ir susukti“. Šis žymėjimas nurodo, kad arbata buvo apdorota pramoniniu būdu, kai lapai susmulkinami specialiais voleliais ir paverčiami smulkiomis granulėmis.
Tokiu būdu paruošta arbata greitai pritraukia ir įgauna sodrią spalvą bei stiprų skonį. Tačiau kartu ji praranda didelę dalį natūralaus aromato ir vertingų eterinių aliejų. Dėl šios priežasties tikros arbatos mėgėjai dažniau renkasi lapinę arba stambialapę arbatą, kuri pasižymi sodresniu skoniu ir natūralesniu kvapu.
Kitas signalas, kuris turėtų paskatinti suabejoti produkto kokybe, yra neaiški kilmės informacija. Ant pakuotės kartais galima pamatyti užrašus, tokius kaip „Pagaminta Vokietijoje“, „Pagaminta Lenkijoje“ ar bendresnį „Pagaminta Europos Sąjungoje“. Nors tokie užrašai gali skambėti patikimai, jie dažnai nurodo tik pakavimo vietą, o ne tikrąją arbatos kilmę.
Svarbu prisiminti, kad daugelyje Europos šalių arbatos plantacijų apskritai nėra, nes tam netinka klimatas. Tai reiškia, kad žaliava į Europą dažniausiai atvežama iš kitų regionų, kur arbata iš tiesų auginama, o vėliau tik sumaišoma ir supakuojama vietinėse gamyklose.
Tokiose gamyklose dažnai naudojamos pigesnės arbatos rūšys, kurios maišomos tarpusavyje, kad būtų išgautas tam tikras skonis ar spalva. Galiausiai produktas patraukliai supakuojamas ir pateikiamas kaip aukštos kokybės arbata, nors iš tikrųjų tai gali būti tik vidutinės ar net žemesnės kokybės mišinys.
Norint pasirinkti tikrai gerą arbatą, verta atidžiai perskaityti visą informaciją ant pakuotės. Patikimi gamintojai paprastai nurodo konkrečią arbatos kilmės šalį, pavyzdžiui, Indiją, Šri Lanką, Kiniją ar Japoniją. Tokia informacija leidžia suprasti, kur arbata iš tiesų buvo užauginta.
Taip pat verta rinktis lapinę arba stambialapę arbatą, nes joje išsaugoma daugiau natūralių aromatinių medžiagų ir skonio savybių. Tuo tarpu labai smulki arba granuliuota arbata dažnai yra pramoninio apdorojimo rezultatas, kuris sumažina gėrimo kokybę.
Atsargiai vertinkite ir pernelyg bendrus užrašus, tokius kaip „Pagaminta ES“, jei šalia nenurodoma tikroji arbatos kilmė. Tokiais atvejais dažnai kalbama tik apie pakavimo vietą, o ne apie vietą, kurioje arbatos lapai buvo užauginti.
Rinkdamiesi arbatą visada vadovaukitės paprasta taisykle: kuo daugiau aiškios informacijos apie kilmę ir kuo mažiau neaiškių rinkodaros frazių, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų puodelyje bus tikra ir kokybiška arbata. Tokiu būdu išvengsite prastos kokybės mišinių ir galėsite mėgautis tikru arbatos skoniu bei aromatu.
Komentarų: 0