Nors bendras kainų augimas Europos Sąjungoje 2025 metais neatrodė drastiškas, maisto produktų kainos kilo sparčiau, nei daugelis tikėjosi. Palyginti su 2024 metais, jos padidėjo vidutiniškai 2,8 proc.
Vis dėlto atskirose kategorijose fiksuoti gerokai ryškesni šuoliai – remiantis „Eurostat“ duomenimis, kai kurių prekių kainos pakilo 10 proc. ir daugiau.
Ne visos šalys kainų augimą pajuto vienodai. Rytų ir Pietryčių Europa išsiskyrė sparčiausiu brangimu. Didžiausia maisto infliacija ES užfiksuota Rumunijoje – 6,7 proc. Toliau rikiavosi Estija (6,2 proc.), Bulgarija (5,7 proc.) ir Latvija (5 proc.). Baltijos šalys apskritai pateko tarp lyderių, o kainų kilimas regione svyravo nuo 4 iki 7 proc., gerokai viršydamas ES vidurkį.
Lietuvoje maisto produktai 2025 metais pabrango vidutiniškai 4,1 proc., taigi daugiau nei ES vidurkis. Tuo metu kai kuriose valstybėse situacija buvo gerokai ramesnė: Prancūzijoje maisto kainos padidėjo 0,7 proc., Suomijoje – 1,4 proc., Slovakijoje – 1,8 proc. Kipre kainos praktiškai išliko tame pačiame lygyje.
Iš 64 įprastinių maisto produktų, kuriuos stebi „Eurostat“, 2025 metais atpigo tik aštuoni, o vieno kaina nepakito. Visi kiti produktai brango, tik nevienodu tempu. Ryškiausias šuolis fiksuotas šokolado kategorijoje – jo kainos pakilo 17,9 proc. Šaldyti vaisiai brango 13 proc., jautiena ir veršiena – 10 proc. Pastebimai kilo ir kiaušinių kainos (8,4 proc.), sviesto (8,3 proc.), ožkienos ir ėrienos (7,2 proc.).
Cukraus, uogienės ir medaus kainos padidėjo 6,8 proc., šviežio nenugriebto pieno – 5,7 proc. Šakniavaisių produktai brango 5,5 proc., paruošti vartoti švieži arba atšaldyti vaisiai – 5,4 proc., o vaisiai apskritai – 5,3 proc. Valgomieji aliejai ir konservuoti vaisiai pabrango po 4,7 proc., paukštiena – 4,4 proc., džiovinti vaisiai ir riešutai – 4,2 proc.
Vis dėlto kai kurių prekių kainos mažėjo gana ženkliai. Labiausiai atpigo alyvuogių aliejus – 22,9 proc. Cukraus kaina sumažėjo 11 proc., kitų aliejų ir riebalų – 5,4 proc., bulvių – 5,2 proc.
Lietuvoje kainų pokyčiai kai kuriose kategorijose buvo dar ryškesni nei ES vidurkis. Šokoladas pabrango net 32 proc. Jautiena ir veršiena brango 17 proc., kiaušiniai ir sviestas – po 8 proc., tiek pat kilo ir ožkienos bei ėrienos kainos. Šaldyti vaisiai pabrango 7 proc.
Artimiausios prognozės kai kuriuose segmentuose kiek ramesnės. „Žemės ūkio duomenų centro“ vertinimu, šiemet grūdų ir iš jų gaminamų produktų kainos turėtų išlikti stabilios. Kadangi pagrindinių žaliavų brangimo nenumatoma, o gamybos sąnaudos pastaruoju metu nekito, nėra pagrindo tikėtis ir duonos bei kitų grūdinių gaminių kainų augimo mažmeninėje rinkoje.
Vaisių kainos gali keistis 2026 metais. Jei gamtos sąlygos bus palankios ir derlius gausus, obuoliai galėtų atpigti. Šiuo metu jų supirkimo kaina spalį buvo 74 proc. didesnė nei prieš metus, o mažmeninė – 35 proc. aukštesnė.
Kiaušinių kainos, priešingai, artimiausiu laikotarpiu greičiausiai išliks aukštos. Ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai žiemos mėnesiais gali dar šiek tiek pabrangti. Tolimesnės tendencijos priklausys nuo padėties Lenkijoje ir kitose kaimyninėse rinkose.
Vištienos segmente galima tikėtis švelnesnių kainų, jei iš trečiųjų šalių didėjantis importas nesustos. 2025 metų lapkritį, palyginti su spaliu, didmeninė atvėsinto broilerio kaina Latvijoje sumažėjo beveik 10 proc., o Lenkijoje – apie 22 proc., rodo Europos Komisijos duomenys.
Pieno sektoriuje kainų kryptį lemia pasaulinė žaliavinio pieno pasiūla ir eksportuotojų konkurencija. Dėl šių veiksnių kai kurių pieno produktų kainos jau mažėjo. Ypač išsiskyrė sviestas: vidutinė didmeninė ES sviesto kaina spalį siekė 5,76 euro už kilogramą be pridėtinės vertės mokesčio ir buvo 9,1 proc. mažesnė nei rugsėjį. Lapkritį ji smuko iki 5,42 euro. Pasaulinėje „Global Dairy Trade“ prekybos sistemoje gruodžio 2 dieną sviesto kaina, palyginti su ankstesne sesija, sumažėjo dar 12,4 proc.
Vis dėlto mažmeninės kainos ne visuomet reaguoja taip pat greitai kaip didmeninės. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2025 metų spalį gamintojo ar didmeninė 82 proc. riebumo sviesto kaina buvo 6,53 proc. mažesnė nei rugsėjį ir siekė 7,30 euro už kilogramą.
Tačiau mažmeninė to paties produkto kaina per tą laikotarpį padidėjo 0,76 proc., iki 14,63 euro už kilogramą. Tai rodo, kad kainų pokyčių poveikis pirkėjams dažnai pasiekia su tam tikru vėlavimu arba atsispindi tik iš dalies.
Komentarų: 0