Špinatai
Špinatai – itin maistinga, vitaminais, geležimi bei antioksidantais turtinga žalialapė daržovė, vertinama dėl švelnaus skonio bei universalaus pritaikymo kulinarijoje. Šiame išsamiame gide sužinosite, kaip išsirinkti šviežius špinatus, kaip juos taisyklingai laikyti, ruošti, užšaldyti bei užsiauginti savo darže. Atraskite špinatų rūšis, maistinę vertę bei atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.
Špinatai vartojami visais metų laikais, tačiau jų pasirinkimas bei paruošimo būdai kinta kartu su kalendoriniais sezonais. Pavasarį ir ankstyvą rudenį džiugina traškūs vietiniai daržo špinatai, vasarą jie dažniau tampa gaivių šaltų sriubų bei gėrimų dalimi, o žiemą mūsų stalą pasiekia šiltnamiuose užauginta produkcija ar užšaldytos atsargos. Šiuolaikinė prekyba ir vietiniai ūkiai užtikrina, kad kokybiškų žaliųjų lapų parduotuvėse galime rasti ištisus metus.
Jų skonis pasižymi švelniu žaliuoju gaivumu, lengvu riešutiniu poskoniu ir subtiliai juntamu geležies atspalviu. Špinatai puikiai dera ne tik su feta, mocarela, rikota ar kietuoju sūriu, bet ir su kiaušiniais, paukštiena, žuvimi, riešutais, citrusiniais vaisiais bei česnakais. Šis derinys leidžia lengvai pabrėžti kitų ingredientų skonį ir sukurti itin maistingus patiekalus.
Virtuvėje špinatai naudojami itin plačiai ir suteikia maistui ryškios spalvos bei geros tekstūros. Jie valgomi švieži salotose, troškinami svieste, dedami į omletus, kiaušinienę, makaronų padažus, trintas sriubas, kokteilius, blynus bei nesaldžius pyragus. Dėl savo maistingumo ir universalaus pritaikymo šie lapai užima vieną svarbiausių vietų sveikos mitybos valgiaraštyje.
Kaip išsirinkti šviežius špinatus?
Renkantis špinatus pirmiausia verta atkreipti dėmesį į jų lapų išvaizdą ir stiebelių tvirtumą. Švieži ir kokybiški špinatų lapai turi būti ryškiai žalios spalvos, stangrūs, traškūs ir be jokių džiūvimo ar pūvimo požymių. Ant lapų neturėtų būti tamsių, gleivėtų dėmių ar pajuodavusių kraštelių.
Vis dėlto vien lapų dydis ne visada išduoda daržovės kokybę, nes tai priklauso nuo špinatų rūšies bei skynimo laiko. Pavyzdžiui, smulkūs jaunų špinatų lapeliai būna švelnesni, o didesni brandūs lapai pasižymi tvirtesne struktūra ir sodresniu skoniu. Todėl reikėtų įvertinti bendrą augalo gaivumą bei skleidžiamą švarų žalumos kvapą.
Geltonuojantys, suglebę ar pernelyg minkšti lapai išduoda, kad špinatai buvo nuskinti seniai ir prarado didžiąją dalį drėgmės. Tokia daržovė greitai užsistovi ir patiekaluose gali turėti kartesnį poskonį. Taip pat verta vengti špinatų su drėgnais, pūvančiais stiebeliais pakuotės viduje.
Perkant pakuotus špinatus plastikiniuose maišeliuose ar indeliuose, būtina apžiūrėti pakuotės vidų. Viduje nesikaupiantis kondensatas garantuoja, kad lapai nepradės greitai pūti ir išliks traškūs. Švari ir sausa pakuotė užtikrina ilgesnį produktų galiojimo laiką namuose.
Kaip laikyti špinatus namuose?
Špinatų laikymo būdas priklauso nuo toho, ar turite šviežiai skintų lapų, ar jau pradarytą pakuotę. Šviežius špinatus būtina laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje jie itin greitai vysta ir praranda drėgmę. Taisyklingas saugojimas neleidžia plisti bakterijoms ir išsaugo maistines medžiagas.
Šviežius lapus patariama laikyti sandariame plastikiniame inde arba maišelyje, įklojus popierinį rankšluostį. Popierius efektyviai sugeria drėgmės perteklių, kuris yra pagrindinė lapų puvimo priežastis šaldytuve. Taip paruošti špinatai išlieka švieži ir traškūs nuo penkių dienų iki savaitės.
Nerekomenduojama plauti špinatų prieš dedant juos į šaldytuvą ilgesniam saugojimui. Vandens likučiai ant jautrių lapų greitai skatina pelėsio atsiradimą ir minkština struktūrą. Daržovę nuplaukite tik prieš pat gaminimą po šaltu tekančiu vandeniu.
Troškintus arba apvirtus špinatus būtina laikyti šaldytuve sandariame inde ir suvartoti per dvi dienas. Laikui bėgant termiškai apdorotuose lapuose gali kauptis nepageidaujami junginiai. Sandari talpykla neleidžia produktui perimti pašalinių šaldytuvo kvapų.
Ką galima pagaminti iš špinatų?
Paprasčiausias būdas mėgautis špinatais – valgyti juos šviežius gaiviose salotose. Smulkinti lapai puikiai dera su Vyšniniais pomidorais, agurkais, avokadais, skrudintomis sėklomis bei citrinos ir alyvuogių aliejaus užpilu. Šis patiekalas paruošiamas vos per kelias minutes.
Špinatai yra nepakeičiamas ingredientas trintiems žaliiesiems glotnučiams bei sultims gaminant. Sutrinti kartu su bananais, obuoliais, mangais ar citrina, jie suteikia gėrimui nuostabią spalvą ir daug energijos. Špinatų skonis gėrimuose būna labai švelnus ir beveik nejuntamas.
Šie lapai puikiai tinka įvairiems karštiesiems patiekalams, apkepams bei nesaldiems kepiniams ruošti. Įdaryti ravioliai, lazanija ar pyragai su špinatų ir rikotos įdaru yra tikras kulinarijos klasikos pavyzdys. Taip pat smulkinti špinatai dažnai dedami į omletus, sriubas bei makaronų padažus.
Receptai su špinatais
Iš špinatų gaminamas gardus žaliasis pesto padažas, pakeičiantis ar papildantis bazilikus. Sutrinti su graikiniais riešutais, česnaku, kietuoju sūriu ir aliejumi, jie virsta puikiu užtepu. Šis padažas tinka prie skrudintos duonos, makaronų ar keptų daržovių.
Kokios būna špinatų rūšys?
Špinatai skirstomi į kelias pagrindines grupes pagal jų lapų formą, tekstūrą bei skynimo laiką. Kasdienėje kulinarijoje dažniausiai išskiriami savojiniai (garbanotieji) špinatai, lygalapiai špinatai ir jauni „baby“ špinatai. Kiekviena rūšis pasižymi savitu pritaikymu.
Savojiniai špinatai pasižymi tamsiai žaliais, raukšlėtais ir labai tvirtais lapais. Dėl savo stangrios struktūros jie puikiai tinka karštiems patiekalams, troškiniams bei sriuboms gaminant, nes verdant neištyžta. Šie špinatai reikalauja kruopštesnio plovimo dėl raukšlėse susikaupusių žemių.
Lygalapiai špinatai turi plačius, lygius lapus, kuriuos labai lengva nuplauti ir paruošti. Jauni „baby“ špinatai skinami ankstyvoje augimo stadijoje, kuomet lapeliai būna itin maži, švelnūs ir salstelėję. Ši rūšis yra pati populiariausia gaminant šviežias salotas bei kokteilius.
Sezoniniai špinatai
Špinatų derliaus pikas Lietuvoje bei kitose vėsesnio klimato šalyse vyrauja pavasarį bei ankstyvą rudenį. Šie augalai nemėgsta didelių karščių, todėl vėsesniu oru užauginti lapai būna patys sultingiausi, saldžiausi ir maistingiausi. Pavasarinis derlius pasižymi ypatingu švelnumu.
Vasaros karščių metu špinatai greitai išleidžia žiedstiebius, todėl jų lapai gali sutvirtėti ir įgauti kartumo. Šiuo periodu dažniau vartojami pavėsyje auginti arba specialių veislių špinatai. Rudenį atvėsus orams vėl sulaukiama gausaus ir kokybiško lapų derliaus.
Žiemą ir ankstyvą pavasarį prekyboje vyrauja šiltnamiuose užauginti arba iš Pietų Europos šalių importuoti špinatai. Dėl šiuolaikinių auginimo technologijų šviežiais ir kokybiškais lapais galime mėgautis nepriklausomai nuo kalendorinio sezono. Sezonų kaita suteikia galimybę paįvairinti mitybą.
Kaip auginti špinatus darže?
Špinatų auginimas darže prasideda nuo saulėtos arba šiek tiek užpavėsintos vietos bei derlingos dirvos pasirinkimo pavasarį. Šiems augalams reikalinga puri, drėgna ir humusu turtinga žemė. Špinatai yra lengvai auginami ir labai greitai duoda pirmąjį derlių.
Sėklos sėjamos ankstyvą pavasarį, kai tik galima paruošti dirvą, arba rugpjūčio mėnesį rudeniniam derliui. Augimo metu svarbu užtikrinti reguliarų laistymą, kad žemė neišdžiūtų. Drėgmės trūkumas ir karštis skatina augalą žydėti, dėl ko prastėja lapų skonis.
Špinatų derlių galima rinkti skinant atskirus išorinius lapus arba nupjaunant visą lapų rosette. Laiku nuskinti lapai išlaiko geriausias skonio savybes ir skatina naujų lapelių augimą. Tai leidžia džiaugtis šviežiomis gėrybėmis kelias savaites iš eilės.
Špinatų maistinė vertė
Špinatuose yra gausu vitamino K, vitamino A, vitamino C, folatų, geležies, kalcio, magnio ir skaidulinių medžiagų. Dėl turtingos sudėties jie vertinami kaip vienas maistingiausių augalinių produktų pasaulyje. Reguliarus jų vartojimas teigiamai veikia visą organizmą.
Maistinė vertė (100 g)
Šiose daržovėse gausu stiprių antioksidantų, tokių kaip liuteinas ir zeaksantinas, kurie svarbūs akių sveikatai bei regėjimui palaikyti. Vitaminas K ir kalcis padeda palaikyti normalią kaulų būklę, o geležis reikalinga kraujodaros procesams.
Ar špinatus geriau valgyti šviežius ar termiškai apdorotus?
Švieži neapdoroti špinatai išlaiko visus karščiui jautrius vitaminus, pavyzdžiui, vitaminą C ir folatus, bei gaivų traškumą. Žali lapai puikiai tinka salotoms, kokteiliams ir užkandžiams. Tai leidžia pasisavinti grynas maistines medžiagas.
Termiškai apdoroti špinatai taip pat turi didžiulį pranašumą, nes karštis suskaido oksalo rūgštį, esančią lapuose. Oksalo rūgštis trukdo organizmui pasisavinti geležį bei kalcį, todėl trumpas apvirimas ar patroškinimas skatina geresnį šių mineralų įsisavinimą.
Norint išsaugoti balansą, špinatus mityboje rekomenduojama vartoti tiek šviežius, tiek lengvai termiškai apdorotus. Trumpas patroškinimas svieste ar virimas garuose vos 1–2 minutes išsaugo spalvą bei pagerina maistinių medžiagų prieinamumą. Abu būdai suteikia puikios naudos.
Kaip užšaldyti špinatus?
Šaldymui reikėtų rinktis šviežius, tvirtus ir ryškiai žalius špinatų lapus be jokių pažeidimų. Prieš šaldant lapus būtina kruopščiai nuplauti šaltame vandenyje ir pašalinti kietus stiebus. Taisyklingas paruošimas apsaugo nuo tekstūros bei spalvos praradimo.
Prieš dedant į šaldiklį špinatus rekomenduojama blanširuoti – panardinti į verdantį vandenį maždaug 1 minutei, o tada iškart perkelti į ledinį vandenį. Blanširavimas sustabdo fermentus, skatinančius skonio praradimą. Po to lapus būtina labai gerai išgręžti.
Nusausintus ir į rutuliukus suformuotus špinatus sudėkite į sandarius šaldymo maišelius. Užšaldyti špinatai šaldiklyje gali saugiai išsilaikti iki 8–12 mėnesių. Atitirpintus rutuliukus labai patogu dėti tiesiai į sriubas, troškinius ar makaronų padažus.
Trumpa špinatų istorija
Špinatai yra kilę iš Senovės Persijos (dabartinio Irano regiono), kur buvo kultivuojami ir vartojami dar prieš kelis tūkstantmečius. Arabų prekybininkai šią daržovę išplatino Viduriniuosiuose Rytuose, o vėliau ji pasiekė Kiniją bei Šiaurės Afriką. Špinatai buvo laikomi prabangiu augalu.
Aštuntajame amžiuje špinatai atkeliavo į Ispaniją ir palaipsniui išplito po visą Europą. Renesanso laikotarpiu Prancūzijos karalienė Kotryna Mediči taip mėgo špinatus, kad reikalavo juos tiekti per kiekvieną valgymą. Dėl to daugelis patiekalų su špinatais iki šiol vadinami „Florentine“.
Šiandien špinatai yra viena populiariausių žalialapių daržovių visame pasaulyje. Dėl savo maistinių savybių ir universalumo jie užima tvirtą vietą kasdienėje virtuvėje. Ši žalia daržovė išlieka mitybos specialistų favorite.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar saugu pakartotinai pašildyti patiekalus su špinatais?
Taip, patiekalus su špinatais pašildyti saugu, jei išvirtas maistas buvo greitai atvėsintas ir laikomas šaldytuve. Špinatuose yra nitratų, kurie ilgai laikant kambario temperatūroje gali virsti nitritais, todėl svarbu nesudaryti sąlygų maistui stovėti šilumoje.
Kuo skiriasi špinatai nuo rūgštynių?
Nors abiejų augalų lapai atrodo panašiai, rūgštynės pasižymi ryškiu rūgščiu skoniu dėl didelio citrinos bei obuolių rūgščių kiekio. Špinatai yra švelnaus, neutralaus ir šiek tiek riešutinio skonio, todėl tinka tiek saldiems glotnučiams, tiek pikantiškiems patiekalams.
Kaip sumažinti kartumą brandžiuose špinatuose?
Norint sumažinti brandžių špinatų kartumą, lapus rekomenduojama trumpai (apie 1 min.) blanširuoti verdančiame vandenyje ir iškart perlieti šaltu vandeniu. Taip pat kartumą puikiai neutralizuoja šlakelis citrinos sulčių, balzaminis actas arba šiek tiek sviesto.
Ar špinatai iš tikrųjų turi itin daug geležies, kaip rodoma animaciniame filme apie Popajų?
Legendinis Popajaus mitas kilo dėl XIX a. pabaigoje padarytos spaudos klaidos, kuomet tyrimų ataskaitoje kablelis buvo perkeltas per vieną skaitmenį ir geležies kiekis padidintas 10 kartų. Nors špinatuose geležies tikrai yra nemažai, jie nėra rekordininkai, o augalinę geležį organizmas geriau pasisavina kartu vartojant vitaminą C.