Rabarbarai

Rabarbarai – tai vienos pirmųjų pavasarinių sodo gėrybių, stebinančios savo gaiviu rūgštumu, ryškia spalva bei unikaliu universalumu kulinarijoje. Šiame visapusiškame gide sužinosite, kaip išsirinkti traškiausius rabarbarų stiebus, kaip juos teisingai laikyti bei užšaldyti žiemai, ką gardaus iš jų pagaminti ir atskleisite naudingus patarimus apie jų auginimą, maistinę vertę bei turtingą istoriją!

Rabarbarai. Pexels nuotr.

Rabarbaras yra daugiametis augalas, vertinamas dėl savo storų, sultingų ir švelniai rūgščių lapkočių. Ši daržovė išsiskiria stambiais žaliais lapais bei ryškiais stiebais, kurių spalva svyruoja nuo šviesiai žalios iki sodriai raudonos. Dėl savo išskirtinio skonio bei ankstyvo derėjimo laiko rabarbarai užima ypatingą vietą pavasarinėje kulinarijoje.

Šio augalo skonio paletėje dominuoja gaivi rūgštelė, kurią nulemia natūralios citrinos ir obuolių rūgštys. Rabarbarų stiebai puikiai dera su cukrumi, medumi, braškėmis, apelsinais, vanile bei cinamonu. Taip pat jie stebinančiai gerai papildo pikantiškus mėsos patiekalus, paukštieną bei įvairius padažus.

Virtuvėje rabarbarai naudojami nepaprastai plačiai ir leidžia sukurti tiek saldžius, tiek pikantiškus patiekalus. Jie valgomi švieži, kepami pyraguose, verdami į kompotus, trinami į glotnučius bei uogienes. Taip pat iš jų gaminami traškūs desertai, naminis vynas, sirupai bei pikantiški padažai prie kepsnių.

Kaip išsirinkti šviežius rabarbarus?

Renkantis rabarbarus turgavietėje ar prekybos centre, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į stiebų tvirtumą ir išvaizdą. Švieži rabarbarų lapkočiai turi būti stori, traškūs, elastingi ir pasižymėti lygia, blizgia odele. Reikėtų vengti suglebusių, išsausėjusių ar pažeistų stiebų, kurie jau praradę savo sultingumą.

Stiebo spalva suteikia svarbios informacijos apie būsimą patiekalo skonį bei estetinę išvaizdą. Raudonesni rabarbarų stiebai paprastai būna šiek tiek saldesni, švelnesnio skonio ir suteikia desertams gražią rožinę spalvą. Žali stiebai pasižymi stipresniu rūgštumu ir tvirtesne struktūra, todėl idealiai tinka uogienėms bei troškiniams.

Rabarbarai. Pixabay nuotr.
Rabarbarai. Pixabay nuotr.

Taip pat verta apžiūrėti stiebų nupjovimo ar nulaužimo vietą apačioje. Šviežiai nuskinto rabarbaro kotas turi būti drėgnas, švarus ir be džiūvimo ar pelėsio požymių. Jei renkatės rabarbarus su lapais, atkreipkite dėmesį, kad lapai nebūtų suvytę ar pageltę.

Kaip laikyti rabarbarus namuose?

Rabarbarų laikymo būdas priklauso nuo to, kada planuojate juos panaudoti maisto gamyboje. Šviežiai nuskintus stiebus geriausia laikyti šaldytuve, prieš tai pašalinus visus lapus, nes juose kaupiasi toksiškos medžiagos. Įvynioti į drėgną popierinį rankšluostį arba maistinę plėvelę, rabarbarai išlieka traškūs iki 1–2 savaičių.

Kambario temperatūroje nuskinti rabarbarai greitai netenka drėgmės ir tampa suglebę per kelias dienas. Jei stiebai šiek tiek prarado traškumą, jų apatinius galus galima nupjauti ir įmerkti į šalto vandens indą. Ši paprasta procedūra padeda atstatyti stiebų elastingumą ir drėgmės balansą.

Supjaustytus rabarbarus patariama laikyti sandariame inde šaldytuve ir suvartoti per kelias dienas. Svarbu nelaikyti jų šalia stipriai kvepiančių produktų, nes drėgni stiebai lengvai įgeria pašalinius kvapus. Ilgesniam saugojimui rabarbarus geriausia užšaldyti šaldiklyje.

Ką galima pagaminti iš rabarbarų?

Pats populiariausias ir geriausiai žinomas rabarbarų panaudojimas – tradiciniai pavasariniai pyragai bei trupiniuoti desertai. Supjaustyti stiebai sumaišomi su cukrumi bei cinamonu, sukuriant sultingą ir rūgštelėjusį įdarą biskvitiniams ar trapios tešlos kepiniams. Rabarbarų rūgštumas puikiai subalansuoja saldžią tešlą.

Rabarbarai taip pat yra nepakeičiamas ingredientas verdant gaivinančius vasariškus kompotus, sirupus bei uogienes. Jie dažnai derinami su šviežiomis braškėmis, avietėmis ar apelsinų žievelėmis, išgaunant sodrų skonio derinį. Taip pat iš rabarbarų sulčių gaminami gaivūs naminiai limonadai.

Receptai su rabarbarais

Pikantiškoje kulinarijoje rabarbarai pritaikomi ruošiant sodrius padažus prie riebesnės mėsos ar žuvies. Patroškinti su česnaku, imbieru, medumi ir prieskoniais, rabarbarai paverčiami puikiu pagardu prie kiaulienos, antienos ar skumbrės kepsnių. Šis rūgštus padažas padeda lengviau suvirškinti riebesnį maistą.

Kokios būna rabarbarų rūšys?

Rabarbarų rūšys ir veislės skirstomos pagal stiebų spalvą, rūgštumo intensyvumą bei derėjimo laiką. Populiariausios yra raudonstiebės veislės, tokios kaip ‘Victoria’ arba ‘Valentine’, pasižyminčios švelniu skoniu ir ryškia spalva. Šios veislės itin mėgstamos konditerijoje dėl patrauklios išvaizdos.

Žaliastiebės rabarbarų veislės išsiskiria didesniu derlingumu, tvirtesniais stiebais ir ryškesniu rūgštumu. Šie rabarbarai auga greičiau ir duoda gausesnį derlių, todėl dažnai naudojami pramoninėje uogienių bei sulčių gamyboje. Jų minkštimas išlieka tvirtas net ir po terminio apdorojimo.

Atskirą grupę sudaro ankstyvieji, priedangose arba šiltnamiuose auginami rabarbarai. Šie stiebai būna itin trapūs, ploni, pasižymi švelnia rožine spalva ir labai subtiliu skoniu. Kiekviena veislė suteikia vis kitokių skonio niuansų ir leidžia pritaikyti augalą skirtingiems receptams.

Sezoniniai rabarbarai ir jų derliaus nuėmimas

Rabarbarai yra išskirtinai sezoninis augalas, kurio šviežio derliaus pikas Lietuvoje trunka nuo gegužės pradžios iki birželio vidurio. Šiuo laikotarpiu stiebai būna patys sultingiausi, minkščiausi ir turintys geriausią skonio balansą. Ankstyvas pavasarinis derlius vertinamas dėl didžiausio maistinių medžiagų kiekio.

Derliaus nuėmimas paprastai stabdomas apie Jonines (birželio pabaigoje), nes vasarą stiebuose pradeda kauptis didesnis kiekis rūgštynių rūgšties. Vėlyvą vasarą rabarbarų stiebai tampa kieti, medingi ir mažiau skanūs. Be to, nustojus skinti stiebus, augalas gali sukaupti maisto medžiagų atsargas kitų metų derliui.

Rabarbarai. Pixabay nuotr.
Rabarbarai. Pixabay nuotr.

Sezoniniais rabarbarais patariama mėgautis būtent jų derėjimo metu arba iš anksto pasiruošti atsargų žiemai. Šviežių vietinių rabarbarų pasirinkimas leidžia gauti aukščiausios kokybės produktą. Vėlesniu metų laiku maistui saugiau naudoti užšaldytus pavasarinio derliaus stiebus.

Kaip auginti rabarbarus sode?

Rabarbarų auginimas sode prasideda nuo tinkamos, saulėtos arba šiek tiek pavėsingos vietos pasirinkimo. Šis augalas mėgsta giliai įdirbtą, derlingą, drėgną, tačiau gerai drenuojamą dirvožemį. Kadangi rabarbaras vienoje vietoje gali augti dešimtmetį, dirvą prieš sodinimą verta gausiai patobulinti kompostu.

Augalo priežiūra reikalauja reguliaraus laistymo sausringais pavasario mėnesiais bei piktžolių šalinimo. Pavasarį išspausvusius žiedynstiebius rekomenduojama iškart nupjauti prie pagrindo, kad augalas neišeikvotų energijos žiedams ir sėkloms auginti. Tai leidžia suformuoti didesnius ir sultingesnius lapkočius.

Stiebus geriausia ne pjauti peiliu, o atsargiai išsukti prie pat šaknies pagrindo. Pirmaisiais sodinimo metais derliaus imti nerekomenduojama, kad krūmas sustiprėtų. Vėlesniais metais galima skinti maždaug pusę augalo stiebų, paliekant kitus tolesniam augimui.

Rabarbarų maistinė vertė ir nauda sveikatai

Rabarbarai yra nepaprastai nekaloringa daržovė, kurioje gausu skaidulinių medžiagų, mineralų bei organizmui būtinų vitaminų. Juose yra didelis kiekis vitamino K, kuris svarbus kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai palaikyti. Taip pat šiuose stiebuose gausu vitamino C, stiprinančio imuninę sistemą.

Šiame augale randama daug natūralių antioksidantų, tokių kaip liuteinas, beta karotenas bei polifenoliai. Šie junginiai padeda apsaugoti organizmo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio ir palaiko širdies bei kraujagyslių veiklą. Skaidulinės medžiagos skatina žarnyno veiklą ir gerina virškinimą.

Maistinė vertė (100 g)

13
Kalorijos
0.1 g
Riebalai
2.5 g
Angliavandeniai
0.7 g
Baltymai

Dėl sudėtyje esančios rūgštynių rūgšties rabarbarais rekomenduojama mėgautis saikingai, ypač asmenims, linkusiems į inkstų akmenligę. Verdant rabarbarus dalis šios rūgšties suskyla. Protingas rabarbarų vartojimas praturtina pavasarinį valgiaraštį naudingais mikroelementais.

Ar rabarbarus geriau valgyti šviežius, ar termiškai apdorotus?

Šviežių rabarbarų vartojimas leidžia patirti visą jų natūralų traškumą, gaivumą ir išsaugoti karščiui jautrius vitaminus. Jaunus, plonus stiebus galima valgyti žalius, pamerkiant į cukrų ar medų arba smulkinant į pavasarines salotas. Tačiau dėl didesnio rūgštumo žali rabarbarai priimtini ne visiems.

Termiškai apdoroti rabarbarai atskleidžia visiškai kitokį, švelnesnį skonio profilį ir tampa itin minkšti. Kepant pyraguose ar verdant uogienėse, stiebai suminkštėja, išskiria sultis ir lengvai susimaišo su kitais ingredientais. Be to, kaitinimas padeda sumažinti aktyvios rūgštynių rūgšties poveikį.

Tiek švieži, tiek termiškai apdoroti rabarbarai suteikia vertingų medžiagų ir praplečia kulinarijos galimybes. Naudokite jaunus stiebus gaiviems užkandžiams ar salotoms, o brandesnius rinkitės kepiniams bei uogienėms. Abu šie vartojimo būdai yra naudingi ir gardūs.

Kaip užšaldyti rabarbarus žiemai?

Rabarbarų šaldymas yra vienas geriausių būdų išsaugoti pavasarinio derliaus gaivumą ir skonį visus metus. Šaldymui reikėtų rinktis šviežius, tvirtus ir sultingus stiebus. Prieš šaldant juos būtina kruopščiai nuplauti, nusausinti ir pašalinti kietesnius plaušus nuo paviršiaus.

Paruoštus stiebus rekomenduojama supjaustyti vienodo dydžio gabalėliais, maždaug 1–2 centimetrų ilgio. Kad gabalėliai nesuliptų į vieną luitą, juos galima išdėlioti vienu sluoksniu ant padėklo ir trumpai apšaldyti šaldiklyje. Vėliau sušalusius gabalėlius patogu suberti į sandarius maišelius ar dėžutes.

Užšaldyti rabarbarai puikiai išlaiko savo skonio savybes ir rūgštumą iki 10–12 mėnesių. Gaminant pyragus ar kompotus, sušalusių rabarbarų net nebūtina atšildyti – juos galima dėti tiesiai į ruošiamą patiekalą. Tai itin patogus būdas mėgautis vasarišku skoniu žiemą.

Trumpa rabarbarų istorija

Rabarbarų naudojimo istorija siekia tūkstančius metų ir prasidėjo Senovės Kinijoje, kur šis augalas buvo auginamas dėl medicininių savybių. Džiovintos rabarbarų šaknys buvo naudojamos kaip stiprus vaistas virškinimo traktui gydyti ir organizmui valyti. Šilko keliu rabarbarų šaknys pasiekė Europą ir buvo vertinamos brangiau už auksą.

Maistui rabarbarų stiebus pradėta naudoti tik XVIII amžiaus pabaigoje Anglijoje, kai šalyje atpigo cukrus. Žmonės pastebėjo, kad išvirti stiebai su cukrumi tampa gardžiu įdaru pyragams ir desertams. Nuo to laiko rabarbaras greitai išplito po visą Europą ir Šiaurės Ameriką kaip kulinarinė daržovė.

Lietuvoje rabarbarai tapo neatsiejama kaimo sodybų bei daržų dalimi jau XIX amžiuje. Jie buvo vertinami kaip viena pirmųjų šviežių gėrybių po ilgos žiemos. Šiandien rabarbarai išgyvena tikrą atgimimą tiek namų virtuvėse, tiek profesionalioje gastronomijoje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima valgyti rabarbarų lapus?

Ne, rabarbarų lapų valgyti griežtai negalima. Juose yra didelė toksiškos rūgštynių rūgšties bei tirpių oksalatų koncentracija, galinti sukelti stiprų apsinuodijimą. Maistui naudojami tik augalo stiebai (lapkočiai).

Kodėl rabarbarų negalima skinti vėlyvą vasarą?

Vasaros antroje pusėje rabarbarų stiebuose stipriai padidėja rūgštynių rūgšties kiekis, todėl jie tampa sunkesni virškinimui ir kietesni. Be to, nustojus skinti stiebus po birželio vidurio, leidžiama augalui sukaupti maisto medžiagų kito pavasario derliui.

Ar reikia nulupti rabarbarų stiebus prieš gaminant?

Jaunų ir plonų rabarbarų stiebų lupti nereikia, pakanka juos tik kruopščiai nuplauti. Lupti rekomenduojama tik senesnius, storesnius stiebus, turinčius kietus, medingus plaušus ant paviršiaus.

Kuo skiriasi raudoni ir žali rabarbarų stiebai?

Raudoni stiebai pasižymi švelnesniu skoniu, lengvu salstelėjimu ir suteikia kepiniams patrauklią rožinę spalvą. Žali stiebai būna rūgštesni, tvirtesni ir derlingesni.

Ar rabarbarai tinka sergantiems inkstų akmenlige?

Žmonėms, turintiems polinkį į inkstų akmenligę (oxalate akmenis), rabarbarus rekomenduojama vartoti labai saikingai arba jų vengti dėl juose esančių oksalatų.

Kaip sumažinti rabarbarų rūgštumą nesudedant per daug cukraus?

Rabarbarų rūgštumą galite subalansuoti derinant juos su natūraliai saldžiais vaisiais ir uogomis (pavyzdžiui, braškėmis, bananais, obuoliais) arba įberiant žiupsnelį sodos virimo metu, kuri neutralizuoja rūgštis.