Cikorijos

Cikorijos yra melsvažiedžiai kiečių šeimos augalai, nuo senų laikų užimantys garbingą vietą tiek liaudies medicinoje, tiek gastronomijoje. Šis augalas geriausiai žinomas dėl dviejų savo pavidalo formų: išdžiovintų bei skrudintų šaknų, kurios paverčiamos aromatingu gėrimu be kofeino, ir traškių, šiek tiek kartokų lapų gūželių, naudojamų salotoms. Cikorijų gėrimas pasižymi giliu, skrudintos duonos bei karamelės aromatu ir lengvu kartumu, kuris stebėtinai primena natūralią kavą.

Virtuvėje cikorijos naudojamos nepaprastai plačiai, nes jos tarnauja tiek kaip sveikas gėrimas, tiek kaip išskirtinė daržovė karštiesiems bei šaltiems patiekalams. Salotų cikorijos nuostabiai dera su ožkos sūriu, graikiniais riešutais, obuoliais, apelsinais, medumi bei grietinėlės padažais. Teisingas cikorijų pasirinkimas ir tinkamas jų paruošimas leidžia paversti šį kartoką augalą tikru šiuolaikinio valgiaraščio atradimu.

Dėl didelio tirpių skaidulų, vadinamų inulinu, kiekio cikorijos užima ypatingą vietą sveikoje mityboje. Jos gerina žarnyno mikrobiotą, skatina virškinimą ir palaiko tolygų cukraus kiekį kraujyje. Šios puikios savybės paverčia cikorijas nepakeičiamu ingredientu kiekvieno savo sveikata besirūpinančio žmogaus virtuvėje.

Kaip išsirinkti kokybiškas cikorijas ir jų produktus?

Renkantis tirpų arba maltą cikorijų gėrimą parduotuvėje, pirmiausia atkreipkite dėmesį į produkto sudėtį ir pakuotės sandarumą. Kokybiško gaminio sudėtyje turėtų būti tik šimtas procentų skrudintos cikorijų šaknys, vengiant pridėtinio cukraus, dirbtinių kvapiųjų medžiagų ar pigių užpildų. Taip pat galite rinktis mišinius su skrudintais miežiais ar rugiais, kurie suteikia gėrimui dar švelnesnį skonį.

Jei renkatės šviežias lapines cikorijas, atidžiai apžiūrėkite gūželių spalvą ir lapų stangrumą. Kokybiškos gūželės turi būti kietos, tankios, šviesiai gelsvos arba balintos spalvos su švelniai žalsvais ar raudonais lapų krašteliais. Verta vengti tamsiai žalių ar išsiskleidusių gūželių, nes jose bus susikaupęs pernelyg intensyvus kartumas.

Rekomenduojama teikti pirmenybę ekologiškai sertifikuotai produkcijai arba sandarioms vakuuminėms pakuotėms. Šviežios gūželės turėtų būti laikomos tamsiose pakuotėse, nes saulės šviesa skatina papildomą pigmentų ir kartumo susidarymą. Kruopščiai pasirinktos cikorijos užtikrins geriausią patiekalų ar gėrimų skonį.

Kaip laikyti cikorijas namuose?

Tirpų arba maltą cikorijų šaknų miltelių gėrimą būtina laikyti sandariai uždarytame stikliniame arba plastikiniame inde. Laikykite pakuotę sausoje, tamsioje ir vėsioje virtuvės spintelėje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių bei viryklės garų. Cikorijų milteliai yra itin jautrūs drėgmei, todėl gavę drėgmės jie greitai sušoksta į kietą luitą.

Šviežias lapines cikorijas būtina laikyti šaldytuvo daržovių skyriuje, įvyniotas į popierinį rankšluostį arba patalpintas į skylėtą maišelį. Svarbiausia taisyklė – saugoti jas nuo šviesos poveikio, nes šviesoje lapai žaliuoja ir tampa stipriai kartūs. Teisingai laikomos šviežios cikorijos savo traškumą ir kokybę šaldytuve išlaiko maždaug nuo vienos iki dviejų savaičių.

Neatsargiai laikomos ar drėgmės gavusios lapinės cikorijos gali pradėti pūti nuo šerdies, todėl jas plauti reikėtų tik prieš pat gaminimą. Džiovintas cikorijų šaknis gėrimams galima laikyti itin ilgai, net iki dviejų ar trijų metų. Teisingas saugojimas garantuoja, kad visada turėsite po ranka šviežią ir maistingą produktą.

Ką galima pagaminti iš cikorijų?

Cikorijos suteikia didžiulę laisvę kulinarijos kūrybai ir puikiai tinka paties įvairiausio stiliaus patiekalams bei gėrimams ruošti. Pati populiariausia cikorijų šaknų paskirtis – virti šiltą gėrimą, kuris geriamas vienas arba gardinamas pienu, augaliniu gėrimu, cinamonu bei medumi. Šis gėrimas yra ideali alternatyva vakarinei kavai, nes neturi kofeino ir neramina nervų sistemos.

Receptai su cikorijomis

Desertai

Riaženkos desertas su želatina ir cikorija

★★★★★ 4 (2)

Švieži cikorijų lapai yra nepakeičiamas ingredientas gaminant prabangias pavasario bei rudens salotas. Supjaustyti lapeliai maišomi su kriaušėmis, graikiniais riešutais, mėlynuoju sūriu ir aliejaus užpilu, sukuriant tobulą saldumo, sūrumo bei lengvo kartumo balansą. Taip pat pavieniai cikorijų lapeliai dažnai naudojami kaip maži laiveliai vieno kąsnio užkandžiams patiekti.

Karštojoje kulinarijoje cikorijų gūželės kepamos svieste, troškinamos baltojo vyno padaže arba kepamos orkaitėje įvyniotos į kumpį ir užpiltos sūrio padažu. Termiškai apdorotos cikorijos praranda aštrų kartumą ir įgauna švelnų, karamelizuotą skonio atspalvį. Šios plačios panaudojimo galimybės leidžia kurti nepriekaištingus patiekalus.

Cikorijų rūšys ir skonio ypatybės

Kulinarijoje ir žemės ūkyje išskiriamos kelios pagrindinės cikorijų rūšys, kurios skiriasi savo paskirtimi, išvaizda bei skonio savybėmis. Šakninė cikorija auginama dėl storos, mėsingos šaknies, kuri džiovinama, skrudinama ir malama gėrimams ruošti. Šis gėrimas pasižymi sodria ruda spalva, giliu karameliniu kvapu ir švelniu, skrudintu poskoniu.

Lapinė cikorija, dažnai vadinama belgine endivija, pasižymi blyškiomis, tankiomis gūželėmis. Ji auginama tamsoje, kad lapai neišvystytų daug chlorofilo, todėl išlaiko švelnią gelsvą spalvą ir lengvą, malonų kartumą. Kita populiari atmaina – raudonlapė cikorija, pasižyminti ryškiai purpuriniais lapais su baltomis gyslomis ir traškia tekstūra.

Skonio atžvilgiu visos cikorijų rūšys turi būdingą kartoką natą, kurią sukelia natūralūs junginiai intibinas ir laktucinas. Šis kartumas yra laikomas gurmaniška savybe, kuri puikiai žadina apetitą ir dera su riebiais ar saldžiais ingredientais. Kiekviena rūšis suteikia patiekalams išskirtinio charakterio.

Cikorijų maistinė vertė ir nauda sveikatai

Cikorijos yra tikras natūralus prebiotikų ir naudingų medžiagų šaltinis, pasižymintis labai mažu kaloringumu. Svarbiausia cikorijų šaknų vertybė – didelis prebiotinės skaidulos inulino kiekis. Inulinas maitina gerąsias žarnyno bakterijas, skatina sklandžią virškinamojo trakto veiklą bei padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje.

Šiame augale gausu svarbių vitaminų ir mineralų, tokių kaip vitaminas C, vitaminas K, B grupės vitaminai, kalis, magnis, kalcis ir manganas. Vitaminas K yra būtinas kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai, o kalis padeda reguliuoti kraujospūdį. Taip pat cikorijų lapuose yra daug skaidulinių medžiagų, kurios suteikia sotumo jausmą.

Cikorijose esantys kartieji junginiai skatina tulžies išsiskyrimą, gerina kepenų veiklą bei padeda organizmui geriau pasisavinti maistines medžiagas. Kadangi cikorijų gėrimas neturi kofeino, jį galima gerti bet kuriuo paros metu, nejaučiant kraujospūdžio šuolių. Saikingas cikorijų vartojimas praturtina organizmą gyvybiškai svarbiomis medžiagomis.

Kaip teisingai paruošti cikorijų gėrimą?

Norint paruošti tobulą cikorijų gėrimą namuose, svarbiausia teisingai pasirinkti miltelių kiekį ir skysčio temperatūrą. Į puodelį įberkite vieną arba du arbatinius šaukštelius tirpių arba maltų cikorijų miltelių, priklausomai nuo to, kokio stiprumo gėrimo norite. Užpilkite miltelius karštu, bet ne visiškai verdančiu vandeniu.

Gerai išmaišykite gėrimą, kad milteliai visiškai ištirptų arba nusėstų į dugną. Cikorijų gėrimas puikiai dera su pienu, avižų ar migdolų gėrimu, kurie suteikia kremiškumo ir sušvelnina natūralų šaknies kartumą. Taip pat į gėrimą galima įberti žiupsnelį cinamono, kardamono, vanilės arba įdėti šaukštelį medaus.

Jei naudojate smulkintas nesulipusias šaknis, jas galima trumpai pavirti puodelyje kelias minutes, kaip tradicinę turkišką kavą. Iššūkius mėgstantys gurmanai cikorijas maišo perpus su natūralia kava, taip sumažindami kofeino kiekį ir praturtindami skonį. Taip paruoštas gėrimas džiugins šilta ir jaukia nuotaika.

Trumpa cikorijų vartojimo istorija

Cikorijų naudojimas turi gilias tradicijas, siekiančias Senovės Egipto ir Antikinės Graikijos laikus. Egiptiečiai cikorijas augino kaip vaistinį augalą ir vartojo jį kraujui valyti bei kepenų veiklai gerinti. Senovės Romoje cikorijų lapai buvo vertinami kaip valomasis maistas po didelių puotų.

Cikorijų šaknų pavertimas kavos pakaitalu išpopuliarėjo XVIII amžiaus pabaigoje Prancūzijoje ir Olandijoje. Ypatingą pagreitį šis gėrimas įgavo Napoleono kontinentinės blokados metu, kai į Europą nustojo patekti natūralios kavos pupelės. Žmonės atrado, kad skrudintos cikorijų šaknys suteikia labai panašų skonį ir spalvą.

Prancūzijoje, Belgijoje ir kitose Europos šalyse cikorijų kavos tradicija išliko populiari iki šių dienų. Šiandien cikorijos išgyvena tikrą populiarumo renesansą tarp sveikos gyvensenos gerbėjų visame pasaulyje. Šis senovinis augalas įrodo, kad natūralūs gamtos ištekliai teikia didžiausią naudą žmogaus sveikatai.