Baklažanai

Baklažanai – tai vienos ryškiausių, mėsingu minkštimu pasižyminčių ir universaliausių daržovių mūsų virtuvėje, neįsivaizduojamos be graikiškos musakos, aromatingų užtepėlių bei keptų grilio patiekalų. Šiame išsamiame gide sužinosite, kaip išsirinkti šviežius bei nekartčius baklažanus, kuo skiriasi jų veislės, kaip juos teisingai laikyti namuose, užšaldyti vėlesniam gaminimui bei pritaikyti įvairiausiems patiekalams kiekvienu metų laiku.

Baklažanai. Pexels nuotr.

Baklažanai valgomi visais metų laikais, tačiau jų vartojimas ir pasirinkimas kinta kartu su natūraliais gamtos sezonais. Vėlyvą vasarą ir ankstyvą rudenį mūsų šalyje sunoksta pats gausiausias bei sultingiausias vietinių šiltnamių baklažanų derlius, žiemą ir pavasarį prekybos centruose vyrauja importuojamos daržovės, o šiltuoju metų laiku jie tampa neatsiejama grilio patiekalų dalimi. Šis išskirtinis tamsiai violetinis augalas išlieka vienu mėgstamiausių pasirinkimų tarp skubantiems, gaminantiems namuose bei Viduržemio jūros virtuvės gerbėjams.

Jų skonis gali būti labai įvairus – nuo švelnaus, šiek tiek riešutinio ir kempinės tekstūros minkštimo iki pikantiško, dūminio ar net lengvai kartoko poskonio. Baklažanai puikiai dera ne tik su pomidorais, cukinijomis, česnakais, alyvuogių aliejumi bei feto sūriu, bet ir su malta mėsa, paukštiena, riešutais, sezamų pasta (tahini) bei įvairiais žolelių prieskoniais. Ši skonių darna leidžia juos lengvai pritaikyti tiek sotiesiems daržovių troškiniams, tiek elegantiškiems užkandžiams ar apkepams.

Virtuvėje baklažanai naudojami itin plačiai ir kūrybiškai. Jie kepami orkaitėje bei ant grilio, troškinami tirštuose padažuose, trinami į kremines užtepėles, įdaromi įvairiais įdarais bei marinuojami žiemai. Kiekvienas paruošimo būdas atskleidžia vis kitokias šių mėsingu minkštimu pasižyminčių daržovių tekstūrines bei skonio savybes.

Kaip išsirinkti šviežius baklažanus?

Renkantis baklažanus pirmiausia verta atkreipti dėmesį į jų išvaizdą, stangrumą bei odelės blizgesį. Švieži ir kokybiški baklažanai paprastai būna tvirti, lygūs, blizgančia tamsiai violetine odele ir be matomų įspaudimų, suminkštėjusių dėmių ar pelėsio pėdsakų. Taip pat labai svarbu įvertinti, kad daržovės kotelis būtų žalias, tvirtas ir neišdžiūvęs.

Vis dėlto vien išorinė spalva ne visada parodo daržovės šviežumą bei minkštimo kokybę. Pavyzdžiui, kai kurių veislių baklažanai natūraliai būna baltos, pūslėtos ar net raudonos spalvos, todėl reikėtų įvertinti daržovės elastingumą bei svorį. Sunokęs ir geras baklažanas turėtų jaustis pakankamai sunkus pagal savo dydį, o lengvai paspaudus pirštu – odelė turi tuoj pat išsilyginti.

Baklažano odelės raukšlėtumas bei kietumas išduoda jo amžių ir galimą kartumą. Labai dideli, peraugę ar minkšti baklažanai dažniausiai turi daug kietų sėklų ir karštą minkštimą. Mažesni bei vidutinio dydžio baklažanai pasižymi švelnesniu skoniu bei minkštesne odele.

Perkant baklažanus pakuotėse ar maišeliuose, verta atidžiai apžiūrėti visas pakuotėje esančias daržoves. Sutraiškyti ar pažeisti baklažanai greitai išskiria drėgmę, kuri skatina pelėsio plitimą tarp kitų daržovių. Rūpetingas patikrinimas apsaugo nuo nekokybiško gaminio įsigijimo.

Taip pat rekomenduojama vengti itin išdžiūvusių baklažanų su parudavusiais koteliais. Išdžiūvęs kotelis rodo, kad daržovė buvo nuskinta seniai ir prarado didžiąją dalį savo drėgmės. Stangri odelė ir žalias kotelis užtikrina nepriekaištingą minkštimo tekstūrą.

Pasirinkimas priklauso ir nuo gaminamo patiekalo paskirties. Užtepėlėms ir troškiniams geriausiai tinka stambesni tamsieji baklažanai, o įdarymui ar kepimui griežinėliais – pailgos, mažesnės veislės. Teisingas įvertinimas užtikrina nepriekaištingą skonį jūsų stalui.

Kaip laikyti baklažanus namuose?

Baklažanų laikymo būdas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros ir nuo to, kada planuojate juos gaminti. Baklažanai yra gana jautrios šalčiui daržovės, todėl juos geriausia laikyti vėsioje kambario temperatūroje (apie 10–12 °C). Teisingas saugojimas leidžia išlaikyti nepakitusį skonio profilį iki savaitės.

Jei laikote baklažanus šaldytuve, sudėkite juos į daržovių stalčių, bet nelaikykite ilgiau nei 4–5 dienas. Per žema temperatūra (žemesnė nei 7 °C) gali sukelti vidinio minkštimo patamsėjimą bei vandeningų dėmių atsiradimą. Popierinis maišelis padeda apsaugoti daržovę nuo perteklinės drėgmės.

Nelaikykite baklažanų kartu su etileną išskiriančiais vaisiais, tokiais kaip obuoliai, bananai ar pomidorai. Etileno dujos pagreitina baklažanų prinokimą ir gali sukelti greitą pernokimą bei kartumo atsiradimą. Atskiras laikymas pratęsia daržovių šviežumą.

Supjaustytą baklažaną būtina suvartoti iškart arba laikyti šaldytuve sandariame inde, apšlakstytą citrinos sultimis. Oro kontaktuojamas minkštimas greitai oxiduojasi ir patamsėja. Citrinos sultys sustabdo tamsėjimą ir išsaugo patrauklią išvaizdą.

Baklažanai. Pexels nuotr.
Baklažanai. Pexels nuotr.

Termiškai apdorotus baklažanus galima laikyti šaldytuve sandariame inde iki 3–4 dienų. Jie puikiai tinka šaltoms salotoms, užtepėlėms ar pašildymui kitos dienos pietums. Sandari pakuotė apsaugo patiekalą nuo pašalinių kvapų.

Ką galima pagaminti iš baklažanų?

Paprasčiausias būdas mėgautis baklažanais – supjaustyti juos griežinėliais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir iškepti orkaitėje arba ant grilio. Kepti baklažanai įgauna minkštą, kreminę tekstūrą bei sodrų skonį, kuris puikiai tinka užkandžiams. Šis paruošimas suteikia daug džiaugsmo Viduržemio jūros virtuvės gerbėjams.

Supjaustyti baklažanai idealiai tinka įvairioms sotiems daržovių troškiniams bei apkepams ruošti. Jie yra neatsiejama prancūziško ratatui, graikiškos musakos bei itališko parmigiana patiekalo dalis. Ryškios daržovės sugeria visus prieskonių bei pomidorų padažo aromatus.

Šios daržovės labai populiarios gaminant kremines užtepėles, tokias kaip Artimųjų Rytų baba ghanoush. Orkaitėje ar ant tiesioginės ugnies iškeptas baklažano minkštimas sutrinamas su česnaku, tahini pasta, citrinos sultimis ir aliejumi. Šis pikantiškas patiekalas papuošia bet kurį užkandžių stalą.

Baklažanai puikiai tinka įdarymui įvairiais įdarais, tokiais kaip malta mėsa, ryžiai, grybai ar kiti daržovių mišiniai. Perpjautos puselės, išskobtos ir iškeptos orkaitėje su sūrio plutele, paverčia patiekalą sočiu šeimos maistu. Šis ruošimo būdas išlaiko daržovės formą.

Iš baklažanų gaminami įvairūs marinuoti pagardai bei naminės salotos žiemai. Marinuoti su česnaku, aštriąja paprika ir aliejumi, jie savo tekstūra primena grybus ir džiugina šaltuoju metų laiku. Šie gaminiai papildo kasdienį valgiaraštį.

Baklažanų griežinėliai gali tapti puikia sveikesne picos pagrindo ar sumuštinių duonos alternatyva. Apkepinti griežinėliai naudojami suktinukams su varškės ar feto sūrio įdaru gaminti. Šis universalumas išskiria produktą virtuvėje.

Kokios būna baklažanų veislės?

Baklažanai skirstomi į kelias pagrindines grupes pagal jų formą, spalvą, dydį bei minkštimo savybes. Kasdienėje virtuvėje dažniausiai išskiriami tamsiai violetiniai klasikiniai baklažanai, ilgieji azijietiški baklažanai, margieji (Graffiti) bei baltieji baklažanai. Kiekviena rūšis turi sau būdingą paskirtį.

Klasikiniai tamsiai violetiniai baklažanai pasižymi lašo ar kiaušinio forma, storu minkštimu ir tvirta odele. Jie puikiai tinka kepimui orkaitėje, apkepams, įdarymui bei tirštoms užtepėlėms ruošti. Ši rūšis yra pati populiariausia mūsų pirkėjų tarpe.

Ilgieji azijietiški baklažanai išsiskiria liekna forma, plona odele ir labai švelniu, beveik kartumo neturinčiu minkštimu. Šios veislės itin mėgstamos azijietiškuose wok patiekaluose, greitam kepimui bei troškinimui. Šis minkštimas išverda labai greitai.

Baltieji ir margieji baklažanai stebina savo dekoratyvia išvaizda ir itin saldžiu, kreminiu minkštimu. Baltieji baklažanai turi mažiau sėklų ir kietesnę odelę, todėl juos dažnai rekomenduojama nulupti prieš gaminant. Šios daržovės papuošia bet kurį patiekalą.

Sezoniniai baklažanai

Baklažanų derliaus pikas priklauso nuo auginimo regiono bei klimato sąlygų. Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse šviežių vietinių baklažanų derlius šiltnamiuose prasideda rugpjūčio mėnesį ir tęsiasi iki spalio pradžios. Šiuo metu skinti baklažanai būna patys sultingiausi ir skaniausi.

Šaltuoju metų laiku prekyboje vyrauja importuoti baklažanai iš Ispanijos, Nyderlandų, Turkijos bei Italijos. Šios importuotos daržovės leidžia mėgautis mėgstamais patiekalais visus metus, užtikrinant nepertraukiamą maisto tiekimą. Šis prieinamumas džiugina pirkėjus.

Pavasarį ir vasaros pradžioje galima įsigyti pirmųjų ankstyvųjų šiltnamio baklažanų. Šis metas ragina pasiruošti vasariškiems grilio patiekalams ir mėgautis šviežiomis daržovėmis. Pasirinkimo įvairovė džiugina kiekvieną pirkėją.

Rudenį nuimamas gausiausias baklažanų derlius, tinkamas konservavimui bei marinuotų salotų ruošimui. Šis metas yra palankiausias rinktis daržoves žiemai. Švieži gaminiai išsaugomi ilgesniam laikui.

Kaip auginti baklažanus sode ar šiltnamyje?

Baklažanų auginimas prasideda nuo ankstyvo daigų sėjimo patalpoje vasario–kovo mėnesiais, nes šie augalai pasižymi ilgu vegetacijos periodu. Sėkloms sudygti reikalinga aukšta 22–25 °C temperatūra ir pakankamas apšvietimas. Dirvos paruošimas užtikrina tvirtą daigų augimą.

Sustiprėję daigai į šiltnamį sodinami gegužės pabaigoje, kai visiškai praeina pavasarinių šalnų pavojus. Baklažanams būtina saulėta, šilta ir nuo vėjų apsaugota vieta bei derlinga, puri dirva. Tinkama vieta garantuoja gerą derlių.

Augalus svarbu reguliariai laistyti šiltu vandeniu ir tręšti kalio bei fosforo turinčiomis trąšomis žydėjimo bei vaisių mezgimo metu. Drėgmės trūkumas gali sukelti žiedų kritimą, o perteklius – šaknų pūvimą. Atsakinga priežiūra garantuoja gausų derlių.

Baklažanų krūmelius rekomenduojama formuoti ir rišti prie atramų, nes sunki daržovė gali nulaužti šakas. Taip pat verta pašalinti apatinius lapus, kad pagerėtų oro cirkuliacija. Šis priežiūros žingsnis saugo augalą nuo ligų.

Baklažanai. Pexels nuotr.
Baklažanai. Pexels nuotr.

Derlius skinamas, kai baklažanai pasiekia būdingą dydį ir įgauna blizgančią spalvą. Perbrendę baklažanai praranda blizgesį, minkštimas tampa kempiniškas, o sėklos – kietos ir karčios. Laiku nuskintas derlius užtikrina geriausią skonį.

Baklažanų maistinė vertė

Baklažanuose gausu vandens (apie 92%), skaidulinių medžiagų, B grupės vitaminų (B1, B6, B9), kalio, mangano, vario bei galingų antioksidantų. Ši daržovė pasižymi itin mažu kaloringumu ir turtinga sudėtimi. Šis derinys palaiko organizmo žvalumą.

Tamsiai violetinėje baklažano odelėje yra galingo antioksidanto nasunino (antocianino). Nasuninas saugo ląstelių membranų riebalus nuo pažeidimų ir palaiko smegenų veiklą. Todėl baklažanus rekomenduojama gaminti kartu su odele.

Maistinė vertė (100 g)

24
Kalorijos
0.1 g
Riebalai
7.1 g
Angliavandeniai
1.2 g
Baltymai

Baklažanuose esančios skaidulinės medžiagos padeda palaikyti sklandžią virškinimo sistemos veiklą bei skatina sotumo jausmą. Skaidulos taip pat prisideda prie cholesterolio kiekio kraujyje reguliavimo. Šis poveikis labai naudingas organizmui.

Kalis ir manganas padeda palaikyti normalų kraujospūdį bei skatina kaulų sveikatą. Dėl žemo glikeminio indekso baklažanus saugu vartoti lieknėjantiems bei stebintiems cukraus kiekį kraujyje. Kasdienis saikingas vartojimas stiprina organizmą.

Ar baklažanus geriau valgyti šviežius ar termiškai apdorotus?

Žali baklažanai maistui beveik nevartojami, nes juose yra tam tikro kiekio solanino – natūralaus junginio, kuris gali sukelti virškinimo sutrikimus. Be to, žalio baklažano minkštimas yra kempiniškas ir neturi malonaus skonio. Todėl baklažanai visada reikalauja terminio apdorojimo.

Termiškai apdoroti (kepti, troškinti ar skrudinti) baklažanai praranda kartumą, o jų tekstūra tampa minkšta, šilkinė ir lengvai virškinama. Kepimo metu suirsta solaninas, todėl daržovė tampa visiškai saugi ir skani. Mėgaukitės minkšta ir skania daržove.

Terminis apdorojimas padeda geriau įsisavinti baklažanuose esančius antioksidantus, pavyzdžiui, nasuniną bei chlorogeno rūgštį. Kepant su trupučiu alyvuogių aliejaus, šios medžiagos dar efektyviau pasisavinamos organizme. Šis derinys teikia didelę naudą.

Kiekvienas paruošimo būdas suteikia baklažanui išskirtinį skonį. Keptas ant grilio pasižymi dūmo aromatu, o ištroškintas padaže suteikia patiekalui sodrumo ir tirštumo. Pasirinkite tinkamą būdą pagal savo poreikius.

Kaip užšaldyti ar konservuoti baklažanus?

Žalių baklažanų užšaldyti nerekomenduojama, nes atšilę jie praranda struktūrą, tampa vandeningi ir karūs. Prieš šaldant baklažanus būtina termiškai apdoroti: iškepti orkaitėje arba apvirti griežinėliais. Šis paruošimas išsaugo mėsingo minkštimo kokybę.

Iškeptus baklažanų griežinėlius arba trintą minkštimą atvėsinkite, sudėkite į sandarius šaldymo maišelius ar indelius ir užšaldykite. Šaldyti baklažanai išlaiko savo savybes iki 8–10 mėnesių ir puikiai tinka užtepėlėms ar troškiniams. Tai patogus būdas sutaupyti laiko.

Baklažanus taip pat galima sėkmingai konservuoti marinuojant stiklainiuose su actu, česnakais, aliejumi bei prieskoniais. Marinuoti baklažanų užkandžiai išlaiko puikų skonį ir papuošia žiemos stalą. Naminiai konservai džiugina šaltais vakarais.

Naminė baklažanų ikra bei troškiniai stiklainiuose yra itin populiarūs žiemos atsargų gaminiai. Teisingai konservuoti produktai leidžia mėgautis vasaros derliumi visus metus. Mėgaukitės savo darbo vaisiais.

Trumpa baklažanų istorija

Baklažanų istorija prasidėjo Pietų ir Rytų Azijoje (Indijoje bei Kinijoje), kur laukiniai baklažanų protėviai augo ir buvo prijaukinti dar prieš tūkstančius metų. Senovės rašytiniuose šaltiniuose baklažanai minimi kaip maisto ir vaisto šaltinis. Šis augalas turi gilias šaknis mityboje.

Arabų prekybininkai Viduramžiais atvežė baklažanus į Artimuosius Rytus bei Šiaurės Afriką, o vėliau jie pasiekė Europą per Ispaniją ir Italiją. Europoje iš pradžių jie buvo vertinami atsargiai ir auginami kaip dekoratyviniai augalai. Šis požiūris keitėsi pamažu.

Vėliau, atskleidus jų skonio savybes ir išmokus teisingai paruošti, baklažanai tapo neatsiejama Viduržemio jūros regiono virtuvės dalimi. Italija, Graikija ir Prancūzija sukūrė garsių patiekalų su šia daržove. Šiandien jie yra Europos virtuvės pasididžiavimas.

Lietuvoje baklažanai iš pradžių buvo laikomi egzotiška daržove, tačiau tobulėjant šiltnamių auginimui jie paplito daržuose ir pirkėjų krepšeliuose. Šiandien baklažanas užima garbingą vietą kasdienėje mityboje.

Šiandien baklažanai yra populiarūs visame pasaulyje, vertinami dėl savo unikalios tekstūros, mažo kaloringumo bei galimybės pakeisti mėsą įvairiuose patiekaluose. Jų naudojimas nuolat plečiasi modernioje virtuvėje. Tai tikras sveiko stalo stebuklas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip pašalinti baklažanų kartumą prieš gaminimą?

Šiuolaikinės baklažanų veislės beveik neturi kartumo, tačiau jei norite apsidrausti, supjaustytus baklažanus dosniai pabarstykite druska ir palikite 20–30 minučių. Druska ištrauks kartųjį skystį, kurį beliks nusausinti popieriniu rankšluosčiu.

Ar reikia nulupti baklažano odelę prieš gaminant?

Jaunų ir vidutinio dydžio baklažanų odelė yra plona, minkšta ir vertinga, todėl jos lupti nereikia. Nulupti rekomenduojama tik senesnių, stambesnių ar baltųjų baklažanų odelę, kuri gali būti kietoka.

Kodėl kepami baklažanai sugeria labai daug aliejaus ir kaip to išvengti?

Baklažano minkštimas turi struktūrą su daug oro tarpelių. Norėdami išvengti perteklinio aliejaus įsigėrimo, griežinėlius prieš kepimą pabarstykite druska arba iš anksto apkepkite orkaitėje be riebalų.

Ar galima valgyti žalius baklažanus?

Žalių baklažanų valgyti nerekomenduojama, nes juose yra solanino, kuris gali sukelti pykinimą ar skrandžio sutrikimus. Terminis apdorojimas suardo solaniną ir paverčia minkštimą skaniu bei saugiu.

Ar baklažanų sėklos yra valgomos?

Taip, jaunų baklažanų sėklos yra smulkios, minkštos ir visiškai valgomos. Pašalinti sėklas verta tik peraugusių daržovių, kurių sėklos tapo kietos ir tamsios.

Kuo skiriasi baltieji baklažanai nuo tamsiai violetinių?

Baltieji baklažanai pasižymi švelnesniu, saldesniu skoniu, turi mažiau sėklų, tačiau jų odelė būna šiek tiek kietesnė už violetinių veislių.