Baklažanai
Baklažanai – tai vienos ryškiausių, mėsingu minkštimu pasižyminčių ir universaliausių daržovių mūsų virtuvėje, neįsivaizduojamos be graikiškos musakos, aromatingų užtepėlių bei keptų grilio patiekalų. Šiame išsamiame gide sužinosite, kaip išsirinkti šviežius bei nekartčius baklažanus, kuo skiriasi jų veislės, kaip juos teisingai laikyti namuose, užšaldyti vėlesniam gaminimui bei pritaikyti įvairiausiems patiekalams kiekvienu metų laiku.

Baklažanai valgomi visais metų laikais, tačiau jų vartojimas ir pasirinkimas kinta kartu su natūraliais gamtos sezonais. Vėlyvą vasarą ir ankstyvą rudenį mūsų šalyje sunoksta pats gausiausias bei sultingiausias vietinių šiltnamių baklažanų derlius, žiemą ir pavasarį prekybos centruose vyrauja importuojamos daržovės, o šiltuoju metų laiku jie tampa neatsiejama grilio patiekalų dalimi. Šis išskirtinis tamsiai violetinis augalas išlieka vienu mėgstamiausių pasirinkimų tarp skubantiems, gaminantiems namuose bei Viduržemio jūros virtuvės gerbėjams.
Jų skonis gali būti labai įvairus – nuo švelnaus, šiek tiek riešutinio ir kempinės tekstūros minkštimo iki pikantiško, dūminio ar net lengvai kartoko poskonio. Baklažanai puikiai dera ne tik su pomidorais, cukinijomis, česnakais, alyvuogių aliejumi bei feto sūriu, bet ir su malta mėsa, paukštiena, riešutais, sezamų pasta (tahini) bei įvairiais žolelių prieskoniais. Ši skonių darna leidžia juos lengvai pritaikyti tiek sotiesiems daržovių troškiniams, tiek elegantiškiems užkandžiams ar apkepams.
Virtuvėje baklažanai naudojami itin plačiai ir kūrybiškai. Jie kepami orkaitėje bei ant grilio, troškinami tirštuose padažuose, trinami į kremines užtepėles, įdaromi įvairiais įdarais bei marinuojami žiemai. Kiekvienas paruošimo būdas atskleidžia vis kitokias šių mėsingu minkštimu pasižyminčių daržovių tekstūrines bei skonio savybes.
Kaip išsirinkti šviežius baklažanus?
Renkantis baklažanus pirmiausia verta atkreipti dėmesį į jų išvaizdą, stangrumą bei odelės blizgesį. Švieži ir kokybiški baklažanai paprastai būna tvirti, lygūs, blizgančia tamsiai violetine odele ir be matomų įspaudimų, suminkštėjusių dėmių ar pelėsio pėdsakų. Taip pat labai svarbu įvertinti, kad daržovės kotelis būtų žalias, tvirtas ir neišdžiūvęs.
Vis dėlto vien išorinė spalva ne visada parodo daržovės šviežumą bei minkštimo kokybę. Pavyzdžiui, kai kurių veislių baklažanai natūraliai būna baltos, pūslėtos ar net raudonos spalvos, todėl reikėtų įvertinti daržovės elastingumą bei svorį. Sunokęs ir geras baklažanas turėtų jaustis pakankamai sunkus pagal savo dydį, o lengvai paspaudus pirštu – odelė turi tuoj pat išsilyginti.
Baklažano odelės raukšlėtumas bei kietumas išduoda jo amžių ir galimą kartumą. Labai dideli, peraugę ar minkšti baklažanai dažniausiai turi daug kietų sėklų ir karštą minkštimą. Mažesni bei vidutinio dydžio baklažanai pasižymi švelnesniu skoniu bei minkštesne odele.
Perkant baklažanus pakuotėse ar maišeliuose, verta atidžiai apžiūrėti visas pakuotėje esančias daržoves. Sutraiškyti ar pažeisti baklažanai greitai išskiria drėgmę, kuri skatina pelėsio plitimą tarp kitų daržovių. Rūpetingas patikrinimas apsaugo nuo nekokybiško gaminio įsigijimo.
Taip pat rekomenduojama vengti itin išdžiūvusių baklažanų su parudavusiais koteliais. Išdžiūvęs kotelis rodo, kad daržovė buvo nuskinta seniai ir prarado didžiąją dalį savo drėgmės. Stangri odelė ir žalias kotelis užtikrina nepriekaištingą minkštimo tekstūrą.
Pasirinkimas priklauso ir nuo gaminamo patiekalo paskirties. Užtepėlėms ir troškiniams geriausiai tinka stambesni tamsieji baklažanai, o įdarymui ar kepimui griežinėliais – pailgos, mažesnės veislės. Teisingas įvertinimas užtikrina nepriekaištingą skonį jūsų stalui.
Kaip laikyti baklažanus namuose?
Baklažanų laikymo būdas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros ir nuo to, kada planuojate juos gaminti. Baklažanai yra gana jautrios šalčiui daržovės, todėl juos geriausia laikyti vėsioje kambario temperatūroje (apie 10–12 °C). Teisingas saugojimas leidžia išlaikyti nepakitusį skonio profilį iki savaitės.
Jei laikote baklažanus šaldytuve, sudėkite juos į daržovių stalčių, bet nelaikykite ilgiau nei 4–5 dienas. Per žema temperatūra (žemesnė nei 7 °C) gali sukelti vidinio minkštimo patamsėjimą bei vandeningų dėmių atsiradimą. Popierinis maišelis padeda apsaugoti daržovę nuo perteklinės drėgmės.
Nelaikykite baklažanų kartu su etileną išskiriančiais vaisiais, tokiais kaip obuoliai, bananai ar pomidorai. Etileno dujos pagreitina baklažanų prinokimą ir gali sukelti greitą pernokimą bei kartumo atsiradimą. Atskiras laikymas pratęsia daržovių šviežumą.
Supjaustytą baklažaną būtina suvartoti iškart arba laikyti šaldytuve sandariame inde, apšlakstytą citrinos sultimis. Oro kontaktuojamas minkštimas greitai oxiduojasi ir patamsėja. Citrinos sultys sustabdo tamsėjimą ir išsaugo patrauklią išvaizdą.

Termiškai apdorotus baklažanus galima laikyti šaldytuve sandariame inde iki 3–4 dienų. Jie puikiai tinka šaltoms salotoms, užtepėlėms ar pašildymui kitos dienos pietums. Sandari pakuotė apsaugo patiekalą nuo pašalinių kvapų.
Ką galima pagaminti iš baklažanų?
Paprasčiausias būdas mėgautis baklažanais – supjaustyti juos griežinėliais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir iškepti orkaitėje arba ant grilio. Kepti baklažanai įgauna minkštą, kreminę tekstūrą bei sodrų skonį, kuris puikiai tinka užkandžiams. Šis paruošimas suteikia daug džiaugsmo Viduržemio jūros virtuvės gerbėjams.
Supjaustyti baklažanai idealiai tinka įvairioms sotiems daržovių troškiniams bei apkepams ruošti. Jie yra neatsiejama prancūziško ratatui, graikiškos musakos bei itališko parmigiana patiekalo dalis. Ryškios daržovės sugeria visus prieskonių bei pomidorų padažo aromatus.
Šios daržovės labai populiarios gaminant kremines užtepėles, tokias kaip Artimųjų Rytų baba ghanoush. Orkaitėje ar ant tiesioginės ugnies iškeptas baklažano minkštimas sutrinamas su česnaku, tahini pasta, citrinos sultimis ir aliejumi. Šis pikantiškas patiekalas papuošia bet kurį užkandžių stalą.






