Patisonas

Patisonas, dar žinomas kaip lėkštiškasis moliūgas, yra vienmetis moliūginių šeimos daržovės atstovas, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Ši daržovė išsiskiria savo unikalia skraidančios lėkštės ar gėlės žiedo forma, dantytais kraštais bei spalvų įvairove nuo baltai žalsvos iki ryškiai geltonos ar tamsiai žalios. Dėl savo dekoratyvios išvaizdos ir subtilaus skonio patisonas užima vertingą vietą tiek darže, tiek kulinarijoje.

Šios daržovės skonio paletė pasižymi švelniu, lengvai riešutiniu bei gaiviu daržovių aromatu, kuris itin primena jauną cukiniją ar agurką. Patisonas nepriekaištingai dera su česnakais, svogūnais, pomidorais, krapais, kietuoju sūriu, paukštiena, kiauliena bei įvairiais marinatais. Šis universalus derėjimas leidžia lengvai papildyti kasdienius troškinius, užkepėles bei žiemai konservuojamus užkandžius.

Virtuvėje patisonai naudojami itin įvairiapusiškai – nuo pjaustymo į šviežias salotas iki įdarymo ir kepimo orkaitėje. Jauni, nelupti patisonai marinuojami visoje formoje stiklainiuose, kepami ant grilio ar pjaustomi į daržovių troškinius. Kiekvienas panaudojimo būdas atskleidžia vis kitokias šio lengvo bei maistingo daržovės pavyzdžio savybes.

Kaip išsirinkti kokybiškus patisonus?

Renkantis patisonus turgavietėje ar parduotuvėje pirmiausia verta atkreipti dėmesį į jų dydį, odelę ir stangrumą. Geriausio skonio ir švelniausios tekstūros būna jauni, nedideli patisonai, kurių skersmuo siekia apie 5–10 centimetrų. Verta rinktis daržoves su vientisa, blizgia, nepažeista odele be jokių suminkštėjusių ar pūvančių dėmių.

Ne mažiau svarbu įvertinti patisono odelės kietumą ir svorį rankoje. Jaunų patisonų odelė būna plona, elastinga ir lengvai įspaudžiama nagu, o patys vaisiai jaučiasi sunkūs pagal savo dydį. Jei daržovės odelė yra labai kieta ir sukietėjusi, o pati daržovė itin stambi, jos viduje gali būti stambios sėklos ir plaušingas minkštimas.

Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į patisono kotelį bei bendrą drėgmę. Šviežio patisono kotelis turi būti žalias, tvirtas ir nesudžiūvęs, rodantis neseniai atliktą derliaus nuėmimą. Sandari pakuotė ar tinkamos laikymo sąlygos turguje garantuoja, kad daržovė išlaikys savo natūralų traškumą.

Kaip laikyti patisonus namuose?

Jaunų ir prinokusių patisonų laikymo būdas namuose šiek tiek skiriasi priklausomai nuo jų brandos laipsnio. Jaunus, plonaodele pasižyminčius patisonus geriausia laikyti šaldytuvo daržovių skyriuje, įdėtus į pravertą plastikinį maišelį. Taip laikomi jauni vaisiai išlieka traškūs ir švieži iki 1–2 savaičių.

Vėlyvesnius, visiškai subrendusius patisonus su kietesne odele galima sėkmingai laikyti kambario temperatūroje arba vėsiame rūsio kampelyje. Laikomi sausoje, vėsioje ir tamsioje vietoje, stambūs patisonai gali išsilaikyti net kelis mėnesius nepakitus kokybei. Svarbu reguliariai patikrinti atsargas ir atskirti pradėjusias gesti daržoves.

Jei norite patisonus išsaugoti žiemai, juos galima užkonservuoti arba užšaldyti šaldiklyje. Supjaustyti kubeliais ar šiaudeliais ir trumpai nublanširuoti patisonai užšaldomi maišeliuose ir išlaiko savo savybes iki 9–12 mėnesių. Marinuoti maži patisonai stiklainiuose išlieka traškūs visą žiemą.

Ką galima pagaminti iš patisonų?

Klasikinis ir vienas gražiausių patisonų panaudojimo būdų kulinarijoje – įdaryti patisonai, kepami orkaitėje. Dėl savo unikalios dubenėlio formos patisono vidus išskobiamas ir pripildomas smulkintos mėsos, ryžių, grybų ar kitų daržovių įdaru bei užbarstomas sūriu. Šis patiekalas papuošia bet kurį šventinį ar kasdienį stalą.

Receptai su patisonais

Košės

Marinuoti patisonai su pomidorais (asorti) žiemai

★★★★★ 3,6 (4)

Maži, jauni patisonai yra neprilygstamas ingredientas ruošiant žiemai konservuotas ir marinuotas daržoves. Marinuoti visoje formoje su krapais, česnakais, garstyčių sėklomis ir actu, patisonai stiklainiuose atrodo itin estetiškai ir būna nepaprastai traškūs. Taip pat jie pjaustomi į daržovių troškinius (sotė ar ratatui).

Šiuolaikinėje virtuvėje patisonai dažnai kepami ant grilio, skrudinami paniruotėje arba trinami į aksomines sriubas. Supjaustyti griežinėliais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi bei žolelėmis, patisonai greitai iškepa ant žarijų ir pasižymi lengvu dūmo aromatu. Kiekvienas panaudojimo būdas atskleidžia puikias šio gaminio savybes.

Kokie būna patisonų tipai ir rūšys?

Patisonai skirstomi į kelias pagrindines kategorijas pagal jų vaisių spalvą, dydį ir nokimo laiką. Populiariausi yra baltieji bei šviesiai žali patisonai, pasižymintys itin švelniu skoniu, sultingu minkštimu ir plona odele. Ši rūšis dažniausiai naudojama marinuotų užkandžių bei vaikų maisto gamyboje.

Kitoje didelėje grupėje išskiriami geltonieji ir oranžiniai patisonai, kurie pasižymi ryškia išvaizda ir šiek tiek saldesniu, riešutiniu skonio atspalviu. Geltoni patisonai turi daugiau karotenoidų ir puikiai atrodo kepiniuose, troškiniuose bei įdarytuose patiekaluose. Jie suteikia lėkštei puikaus spalvinio akcento.

Taip pat prekyboje ir daržuose sutinkami tamsiai žali bei dvispalviai, dryžuoti patisonai. Tamsiai žali patisonai savo savybėmis itin primena tradicines cukinijas, tačiau turi tvirtesnį minkštimą. Įvairovė leidžia pasirinkti tinkamiausią veislę tiek estetiniam pateikimui, tiek skirtingiems receptams.

Patisono maistinė vertė ir nauda

Patisonai pasižymi itin maža energine verte ir dideliu skysčių bei skaidulinių medžiagų kiekiu. Šimte gramų šios daržovės yra vos 15–20 kilokalorijų, todėl ji idealiai tinka lieknėjantiems, dietinės mitybos besilaikantiems ar savo svorį prižiūrimiems asmenims. Mažas kaloringumas derinamas su sotinančiu poveikiu.

Šioje daržovėje gausu vitamino C, B grupės vitaminų, luteino bei svarbių mineralų, tokių kaip kalis, magnis, kalcis ir geležis. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir skysčių balansą organizme, o luteinas teigiamai veikia regėjimą bei saugo akis. Vitaminas C stiprina organizmo imuninę sistemą.

Be to, patisonuose esančios maistinės skaidulos ir pektinas skatina sklandų virškinamojo trakto darbą ir padeda valyti organizmą nuo šlakų. Dėl savo lengvo virškinamumo patisonai rekomenduojami žmonėms, turintiems jautrų skrandį ar kepenų sutrikimų. Subalansuotas jų vartojimas stiprina visą organizmą.

Ar patisoną geriau valgyti šviežią (žalią), ar termiškai apdorotą?

Jauni, nedideli patisonai gali būti drąsiai valgomi žali, sutarkuoti ar plonai supjaustyti į šviežias daržovių salotas. Žalias patisonas išlaiko visą savo vitamino C kiekį, lengvą traškumą ir gaivų agurkinį skonį. Žalių patisonų griežinėliai puikiai tinka prie tirštų užtepėlių ar humuso.

Termiškai apdorotas patisonas tapo minkštas, lengvai įsisavinamas ir geriau atskleidžia savo švelnų riešutinį poskonį. Keptas, troškintas ar virtas patisonas lengviau suvirškinamas ir puikiai sugeria kartu gaminamų prieskonių bei padažų aromatus. Terminis apdorojimas yra nepakeičiamas įdarytiems patiekalams.

Pasirinkimas priklauso nuo daržovės brandos ir gaminamo patiekalo tipo. Jaunus patisonus galima vartoti tiek žalius, tiek termiškai apdorotus, o senesnius, kietesnius patisonus būtina nulupti, pašalinti sėklas ir termiškai apdoroti. Teisingas pritaikymas užtikrina geriausią skonio patirtį.

Kaip auginti patisonus sode?

Patisonų auginimas darže ar šiltnamyje yra nepaprastai paprastas ir labai panašus į cukinijų bei moliūgų auginimą. Augalas mėgsta saulėtą, šiltą vietą ir derlingą, purią, kompostu patręštą bei gerai drenuojamą dirvą. Sėklos sėjamos tiesiai į dirvą gegužės mėnesį arba sodinami iš anksto išauginti sodinukai.

Auginant patisonus, svarbu užtikrint reguliarų laistymą šiltu vandeniu, ypač žydėjimo ir vaisių mezgimo metu. Laistyti reikėtų tiesiai prie šaknų, vengiant vandens patekimo ant lapų, kad nesusidarytų sąlygos miltligei vystytis. Reguliarus dirvos purenimas ir tręšimas organinėmis trąšomis skatina gausų derlių.

Derlius nuimamas reguliariai, skinant jaunus 5–10 cm skersmens vaisius kas kelias dienas. Dažnas skynimas skatina augalą leisti naujus žiedus ir megzti vis naujus patisonus iki pat pirmųjų rudens šalnų. Tinkama priežiūra užtikrina gausų ir ilgalaikį derlių.

Trumpa patisono istorija

Patisonų vartojimo istorija užgimė Vidurio ir Šiaurės Amerikoje, kur vietinės indėnų gentys augino įvairias moliūginių šeimos daržoves dar kelis tūkstančius metų iki europiečių atvykimo. Indėnai vertino šias daržoves už jų atsparumą, maistingumą ir ilgą laikymąsi. Patisonai buvo vienas pagrindinių maisto šaltinių.

XVI amžiuje ispanų ir portugalų tyrinėtojams atvežus patisonus į Europą, jie greitai paplito Viduržemio jūros regiono šalyse. Prancūzijoje ši daržovė gavo pâtisson pavadinimą dėl savo formos panašumo į kepamą apvalų pyrago tešlos indą (pâté). Prancūzų kulinarai pavertė patisoną prabangiu daržovių patiekalu.

Šiandien patisonai yra gausiai auginami ir mėgstami visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, kur jie vertinami dėl savo traškumo bei estetinės išvaizdos. Šiuolaikiniai daržininkai išveda vis naujas spalvingas ir atsparias veisles. Šis istorinis augalas toliau išlaiko savo garbingą vietą kulinarijoje.