Nors maisto papildai dažnai pristatomi kaip paprastas būdas sustiprinti sveikatą, dalis jų gali sukelti papildomą krūvį inkstams, ypač jei vartojami didelėmis dozėmis ar turint gretutinių ligų. Specialistai pabrėžia, kad inkstai filtruoja daugelį medžiagų, todėl net ir „nekalti“ vitaminai ar žoliniai preparatai kartais tampa problema.
Didžiausia rizika kyla žmonėms, sergantiems lėtine inkstų liga, turintiems inkstų akmenų, diabetą ar padidėjusį kraujospūdį, taip pat vartojantiems receptinius vaistus. Tokiais atvejais papildų pasirinkimas turėtų būti derinamas su gydytoju ir remtis tyrimais, o ne reklaminiais pažadais.
Vitaminas C: atsargiai su megadozėmis
Didelės vitamino C dozės kai kam atrodo greitas būdas „pastiprinti imunitetą“, tačiau jos gali padidinti nepageidaujamą apkrovą inkstams. Organizme vitamino C perteklius gali virsti oksalatu, o padidėjęs oksalatų kiekis siejamas su didesne inkstų akmenų rizika.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kuriems jau buvo diagnozuoti inkstų akmenys arba sutrikusi inkstų funkcija. Kasdienis įprotis vartoti 1 000–2 000 miligramų ir daugiau be aiškios medicininės priežasties gali būti nepagrįstas, todėl dažnai saugiau vitaminą C gauti su maistu.
Vitaminas D: perteklius gali kelti kalcio lygį
Vitaminas D svarbus kaulams, raumenims ir imuninei sistemai, tačiau didelės jo dozės gali didinti kalcio kiekį kraujyje. Ilgainiui tai gali paskatinti kalcio sankaupų susidarymą ir prisidėti prie inkstų akmenų rizikos, ypač jei papildai vartojami be kontrolės.
Suaugusiesiems dažnai minima toleruojama viršutinė riba siekia 4 000 tarptautinių vienetų per dieną, tačiau tai nėra „rekomenduojama norma visiems“. Praktikoje vitamino D papildų poreikis turėtų būti nustatomas individualiai pagal 25-hidroksivitamino D tyrimą ir bendrą sveikatos būklę.
Žoliniai papildai: paslėptos sudėtys ir sąveikos
Ypatingo dėmesio reikalauja augaliniai papildai, kuriuose gali būti aristolochinės rūgšties arba jos priemaišų. Ši medžiaga tarptautiniu mastu siejama su sunkiu inkstų pažeidimu ir laikoma pavojinga, o rizika didėja, kai produktų sudėtis nepakankamai aiškiai atskleidžiama.
Dar viena dažnai vartojama žolelė yra jonažolė, siejama su reikšmingomis sąveikomis su vaistais, nes gali keisti jų apykaitą organizme. Žmonėms, turintiems inkstų sutrikimų ar vartojantiems kelis vaistus, tai gali tapti rimta problema, todėl dėl tokių papildų būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Baltymų papildai: ne visiems tinka
Baltymų milteliai, batonėliai ir kiti didelio baltymingumo produktai daugeliui sveikų žmonių gali būti saugūs, jei vartojami saikingai ir atsižvelgiant į bendrą mitybą. Tačiau sergant lėtine inkstų liga, ypač jei žmogus nėra dializuojamas, didesnis baltymų kiekis gali apsunkinti inkstų darbą.
Perteklinis baltymų vartojimas iš papildų kai kuriais atvejais siejamas su didesne akmenų rizika ir greitesniu inkstų funkcijos blogėjimu, jei inkstai jau pažeisti. Dėl to saugiausia baltymų poreikį aptarti su gydytoju ar dietologu, o prioritetą teikti įprastam maistui.
Inkstų sveikatai svarbios ne tik atsargios papildų dozės, bet ir kasdieniai įpročiai. Kraujospūdžio kontrolė, pakankamas skysčių vartojimas, saikingas druskos kiekis ir reguliari pagrindinių rodiklių stebėsena padeda laiku pastebėti rizikas, nes inkstų liga ilgai gali nepasireikšti aiškiais simptomais.
Komentarų: 0