Daržovių skyriuje okra dažnai lieka nepastebėta, nors mitybos specialistai ją vis dažniau mini kaip vertingą pasirinkimą norintiems lengvesnių patiekalų. Tai žalios, pailgos ankštys, kai kur vadinamos valgomu hibisku, o tarptautiniuose receptuose neretai sutinkamos kaip „lady’s finger“.
Okra yra mažai kaloringa daržovė, o jos didžiausias pranašumas kasdienėje mityboje – skaidulos. Jos padeda ilgiau jaustis sotiems, palaiko žarnyno veiklą ir gali prisidėti prie tolygesnio gliukozės šuolių valdymo po valgio, ypač kai okra tampa dalimi subalansuoto, daug daržovių turinčio raciono.
Šios daržovės sudėtyje yra ir antioksidantų, taip pat vitamino C bei folio rūgšties, kuri svarbi ląstelių augimui ir nėštumo laikotarpiu. Okroje randama kalio, magnio ir kalcio, o šie mikroelementai siejami su normalia kraujospūdžio, nervų sistemos ir raumenų funkcija.
Svarbu pabrėžti, kad okra nėra vaistas ir nepakeičia gydytojo paskirto diabeto ar svorio mažinimo plano. Vis dėlto tyrimuose dažniau akcentuojama, kad daugiau skaidulų ir mažiau perdirbto maisto turinti mityba padeda gerinti bendrus medžiagų apykaitos rodiklius, o okra tam gali būti patogus, paprastas priedas.
Kaip skaniai paruošti okrą?
Skonis švelnus, kai kam primena cukiniją ar žaliąsias pupeles, todėl ji lengvai prisitaiko prie įvairių patiekalų. Okrą galima valgyti žalią salotose, tačiau dažniausiai ji kepama, verdama, troškinama ar kepama ant grotelių.
Vienas praktiškiausių panaudojimų – sriubose ir troškiniuose, nes okra turi natūralių gleivingų medžiagų, kurios sutirština padažus. Dėl to ji dažnai naudojama daržovių sriuboms, avinžirnių troškiniams ar pomidorų pagrindo patiekalams, kai norisi tirštesnės tekstūros be papildomų miltų.
Jei okrą perkate pirmą kartą, verta rinktis mažesnes, standžias ankštis – jos dažniausiai būna švelnesnės. Kepant ar troškinant, padeda trumpas terminis apdorojimas ir pakankamai aukšta kaitra, o rūgštesni ingredientai, pavyzdžiui, pomidorai, taip pat gali sušvelninti specifinę tekstūrą.
Komentarų: 0