Staigus galvos svaigimas dažnai užklumpa netikėtai, tačiau medikai pabrėžia, kad tai ne visada būna paprasto nuovargio ar miego trūkumo pasekmė. Dažniausiai svaigulį sukelia sutrikusi kraujotaka, metaboliniai svyravimai arba vestibulinės sistemos problemos.
Jei epizodai kartojasi kelis kartus per savaitę, trunka ilgiau ar pradeda riboti kasdienę veiklą, tai laikoma rimtu signalu pasitikrinti. Ypač svarbu įvertinti, ar kartu neatsiranda neurologinių simptomų.
Trys dažnos, bet paslėptos priežastys
Viena dažniausių priežasčių siejama su arterinio kraujospūdžio pokyčiais: staigiais šuoliais arba nuolat per žemu spaudimu. Tokiais atvejais smegenys trumpam gali gauti mažiau deguonies, todėl atsiranda svaigimas, silpnumas, aptemsta akys.
Antroji grupė priežasčių susijusi su vidiniais trūkumais ir medžiagų apykaita: per mažas gliukozės kiekis kraujyje arba slapta mažakraujystė. Hipoglikemija dažniau pasitaiko nereguliariai valgant, po intensyvaus fizinio krūvio ar vartojant kai kuriuos vaistus.
Trečioji, sudėtingiausia, priežasčių grupė apima vestibulines, mechanines ir neurologines problemas. Svaigimą gali provokuoti vidinės ausies sutrikimai, kaklinės stuburo dalies problemos, taip pat kraujagyslių patologijos, kurios blogina kraujo pritekėjimą į smegenis.
Pirmoji pagalba ir pavojingi ženklai
Užėjus svaiguliui, rekomenduojama nejudėti staigiai ir kuo greičiau atsisėsti arba atsigulti, kad būtų išvengta kritimo. Naudinga išgerti vandens mažais gurkšniais ir pamatuoti kraujospūdį, o jei įmanoma, įvertinti, ar nebuvo praleistas valgymas.
„Jei svaigulys kartojasi daugiau nei 2–3 kartus per savaitę, tai rimta priežastis nelaukti ir atlikti išsamesnius tyrimus“, – sako gydytojas.
Skubi pagalba būtina, jei kartu atsiranda staigus vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas, veido asimetrija, kalbos sutrikimas arba neįprastai stiprus, staigus galvos skausmas. Tokie požymiai gali rodyti ūmų galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, todėl delsti pavojinga.
Komentarų: 0