Meškinis česnakas yra švelnesnio skonio pavasarinė alternatyva įprastam česnakui: valgomi jo lapai, kurie dažnai naudojami pesto, užtepėlėms ar sriuboms gardinti. Dėl trumpalaikio sezono jis greitai dingsta iš prekybos, todėl pirkėjai skuba jo ieškoti dar nepasibaigus pavasariui.
Šis augalas dažnai painiojamas su pakalnute, nes lapai panašūs, tačiau tai gali būti pavojinga: pakalnutė yra nuodinga. Patikimiausias būdas atpažinti meškinį česnaką yra būdingas česnako kvapas patrynus lapą, o renkant gamtoje svarbu nepasikliauti vien išvaizda.
Lietuvoje meškinis česnakas laikomas saugomu augalu, todėl savavališkas rinkimas natūraliose augavietėse gali būti laikomas pažeidimu. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad net ir atrodant gausiai augančiam sąžalynui, neatsakingas skynimas silpnina populiacijas ir trikdo buveines.
Saugiausias pasirinkimas yra pirkti ryšulėlius turguose, daržovių skyriuose ar prekybos centruose, kur produkcija paprastai atkeliauja iš auginamų ūkių. Norintys turėti nuolatinį šaltinį gali augalą auginti legaliai patys: jis gerai auga pavėsyje, drėgnesnėje vietoje, pavyzdžiui, po medžiais.
Virtuvėje meškinis česnakas vertinamas už tai, kad nepalieka tokio aštraus kvapo kaip įprastas česnakas, o skonis yra švelnesnis. Geriausia jį dėti gaminimo pabaigoje, nes ilgas kaitinimas susilpnina aromatą, o lapai praranda ryškią spalvą ir tampa mažiau malonios tekstūros.
Dažniausiai jis naudojamas pesto, sviestui su žolelėmis ar varškei pagardinti, taip pat tinka makaronams ir kreminėms sriuboms. Sezonui baigiantis, dalis žmonių lapus smulkina ir užšaldo arba sutrina su aliejumi, kad pavasario skonį būtų galima išsaugoti ilgiau.
Komentarų: 0