Stevija

Stevija, moksliškai žinoma kaip Stevija rebaudiana, yra daugiametis augalas, kilęs iš Pietų Amerikos, ypač Paragvajaus ir Brazilijos regionų. Šio augalo lapuose natūraliai kaupiasi saldžiosios medžiagos – steviolio glikozidai, kurie yra maždaug du šimtai ar net tris šimtai kartų saldesni už įprastą balrąjį cukrų. Kulinarijoje ir sveikoje mityboje stevija aukštai vertinama dėl to, kad ji suteikia patiekalams bei gėrimams ryškų saldumą, tačiau visiškai neturi kalorijų, angliavandenių ir nedidina cukraus kiekio kraujyje.

Virtuvėje stevija naudojama nepaprastai plačiai, nes ji puikiai tinka tiek šaltiems, tiek karštiems gėrimams paskaninti. Ji nuostabiai dera su kava, arbata, naminiu limonadu, vaisių kokteiliais, varške, jogurtu, avižinėmis košėmis bei įvairiais desertais. Teisingas stevijos pasirinkimas bei tikslus dozavimas leidžia mėgautis saldžiais patiekalais neapkraunant organizmo nereikalingomis kalorijomis.

Dėl savo nulinio glikeminio indekso stevija yra idealaus pasirinkimo saldiklis sergantiems diabetu, prižiūrintintiems kūno svorį ar atsisakantiems rafinuoto cukraus. Šis augalinis gėris neardo dantų emalio ir neskatina karieso atsiradimo. Šios savybės paverčia steviją nepakeičiamu ingredientu kiekvieno šiuolaikinio žmogaus virtuvėje.

Kaip išsirinkti kokybišką steviją?

Renkantis steviją parduotuvėje ar vaistinėje, pirmiausia atkreipkite dėmesį į produkto pavidimą ir jo sudėtį. Prekyboje galima rasti skysto pavidalo stevijos lašų, smulkių baltų miltelių, tablečių arba džiovintų, smulkintų žaliojo augalo lapelių. Kiekvienas pavidai pasižymi skirtinga koncentracija ir naudojimo patogumu.

Skaitant gaminio etiketę, labai svarbu įvertinti gryno steviolio glikozido kiekį ir papildomus priedus. Aukščiausios kokybės stevijos ekstrakte dominuoja rebaudiozidas A, kuris pasižymi švariausiu saldumu ir turi mažiausiai natūralaus kartumo. Verta atkreipti dėmesį, kad daugelis miltelinių saldiklių yra maišomi su kitais tūrio suteikiančiais ingredientais, pavyzdžiui, eritritoliu arba maltodekstrinu.

Jei norite kuo natūralesnio gaminio, rinkitės gryną stevijos ekstraktą arba miltelius, sumaišytus su natūraliu eritritoliu. Verta vengti produktų, kurių sudėtyje yra dirbtinių saldiklių, pavyzdžiui, aspartamo ar sacharino. Kruopščiai pasirinkta stevija užtikrins geriausią skonį ir saugumą.

Kaip laikyti steviją namuose?

Stevijos laikymo taisyklės priklauso nuo pasirinkto produkto pavidalo, tačiau visos rūšys pasižymi gana ilgu galiojimo laiku. Miltelinę steviją ir džiovintus augalo lapelius būtina laikyti sandariame stikliniame arba plastikiniame inde, apsaugotame nuo drėgmės ir tiesioginių saulės spindulių. Drėgmė gali sukelti miltelių sulipimą į kietus gumulėlius.

Skystus stevijos lašus rekomenduojama laikyti sandariai uždarytame originaliame tamsaus stiklo buteliuke. Neatidarytą buteliuką galima laikyti vėsioje virtuvės spintelėje, o atidarytą lašų buteliuką, ypač jei jis pagamintas vandens pagrindu be alkoholio konservantų, saugiausia patalpinti į šaldytuvą.

Tablečių pavidalo steviją patogu laikyti dozinėse pakuotėse kambario temperatūroje. Teisingai saugoma stevija savo saldumą ir maistines savybes puikiai išlaiko kelerius metus. Svarbiausia apsaugoti produktą nuo drėgmės ir tiesioginio karščio poveikio.

Ką galima pagaminti ir kur panaudoti steviją?

Stevija suteikia didžiulę laisvę gėrimų ir saldumynų kūrybai, leidžiant drąsiai keisti įprastą cukrų. Pati populiariausia jos paskirtis – saldinti karštus gėrimus, tokius kaip kava, juodoji ar žaliasis arbata, kakava bei žolelių užpilai. Keletas lašų skystos stevijos pavaizduoja cukraus šaukštelį nekeitime gėrimo konsistencijos.

Taip pat stevija puikiai tinka šaltiems gėrimams, naminiams limonadams, uogų kokteiliams, naminiam ledų gaminimui, varškės masei, pusryčių košėms bei chia sėklų pudingams ruošti. Ji dažnai naudojama gaminant becukres uogienes, kompotus bei marinuojant daržoves, kur reikalingas saldumo balansas.

Receptai su stevija

Konservavimas

Kriaušių džemas žiemai

★★★★★ 4,5 (3)

Kepiniuose steviją naudoti reikėtų šiek tiek atsargiau, nes cukrus tešloje atlieka ne tik saldiklio, bet ir tūrio, drėgmės bei karamelizacijos funkciją. Gaminant pyragus ar sausainius su stevija, prarastą cukraus tūrį rekomenduojama kompensuoti kitais drėgnais ingredientais, pavyzdžiui, obuolių tyrelė, trintais bananais, jogurtu ar eritritoliu.

Stevijos rūšys ir skonio ypatybės

Stevijos gaminiai skirstomi į kelias pagrindines kategorijas pagal jų apdorojimo laipsnį ir fizinį pavidalą. Žaliųjų stevijos lapelių milteliai yra pats natūraliausias, mažiausiai apdorotas variantas, pasižymintis tamsiai žalia spalva ir ryškiu žolišku, šiek tiek saldymedį primenančiu skoniu. Šie milteliai puikiai tinka žaliesiems kokteiliams bei vaistažolių arbatoms.

Balti gryno steviolio glikozidų milteliai ir skysti lašai yra stipriai išgrynintas produktas, pasižymintis skaidria arba balta spalva. Ši rūšis neturi žalių lapų skonio, tačiau naudojama didesniais kiekiais gali palikti lengvą, vėsinantį ir šiek tiek kartoką popscenį. Šis kartumas atsiranda dėl natūralios glikozidų cheminės struktūros.

Skonio atžvilgiu aukščiausios kokybės stevija suteikia labai švarų, intensyvų saldumą. Skirtingai nuo cukraus, stevijos saldumas burnoje atsiskleidžia šiek tiek lėčiau, tačiau išlieka ilgiau. Būtent dėl šios ypatybės labai svarbu nepadauginti gaminio ruošiant patiekalus.

Stevijos maistinė vertė ir nauda sveikatai

Stevija yra visiškai bekaloringas maisto produktas, kuriame nėra jokių baltymų, riebalų, angliavandenių ar cukrų. Dėl šios priežasties stevija turi nulinį glikeminį indeksą ir visiškai nedidina cukraus bei insulino kiekio kraujyje po valgio. Tai paverčia ją pačiu saugiausiu saldikliu žmonėms, sergantiems pirmo ar antro tipo cukriniu diabetu.

Šiame augale esantys natūralūs steviolio glikozidai pasižymi lengvomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Tyrimai rodo, kad reguliarus stevijos vartojimas gali padėti palaikyti sveiką kraujospūdį ir švelniai išplėsti kraujagysles. Taip pat stevija padeda kontroliuoti kūno svorį, nes leidžia sumažinti bendrą paros kalorijų suvartojimą.

Atskirai verta paminėti stevijos naudą burnos ertmės sveikatai. Skirtingai nuo cukraus, stevija nemaitina burnoje esančių bakterijų, skatinančių rūgščių susidarymą ir dantų kariesą. Saikingas šio augalinio saldiklio vartojimas suteikia saldumo džiaugsmą be jokios žalos organizmui.

Kaip teisingai dozuoti ir naudoti steviją?

Pati svarbiausia taisyklė naudojant steviją – nepaprastai mažas dozavimas. Kadangi gryna stevija yra kelis šimtus kartų saldesnė už cukrų, jos kiekį reikėtų matuoti ne šaukštais, o lašais ar mažiausiais peilio galiukais. Per didelis stevijos kiekis patiekale paverčia skonį ne saldžiu, o intensyviai kartiu.

Pavyzdžiui, vieną valgomąjį šaukštą cukraus dažniausiai atstoja vos keli lašai skystos stevijos arba ketvirtis arbatos šaukštelio gryno miltelinio ekstrakto. Jei naudojate stevijos ir eritritolio mišinį, dozavimas būna paprastesnis ir dažnai atitinka santykį vienas prie vieno su cukrumi.

Ruošiant patiekalus, steviją rekomenduojama dėti palaipsniui, kaskart ragaujant gaminamą masę ar gėrimą. Jei kepiniuose trūksta saldumo, geriau įlašinti kelis papildomus lašus gamybos pabaigoje. Teisingas dozavimas garantuoja nepriekaištingą skonio balansą.

Trumpa stevijos istorija

Stevijos naudojimas turi gilias ir ilgas tradicijas Pietų Amerikos indėnų guaranų genties kultūroje. Šios genties gyventojai nuo senų laikų stebuklingąjį augalą vadino „ka'a he'ê“, kas išvertus reiškia saldžioji žolė. Indėnai naudojo stevijos lapelius matės arbatai saldinti bei liaudies medicinoje skrandžio negalavimams gydyti.

Europos mokslininkai su stevija susipažino XIX amžiaus pabaigoje, kai šveicarų botanikas Moisés Santiago Bertoni atrado ir aprašė šį augalą Paragvajaus miškuose. XX amžiaus pradžioje prancūzų chemikai išskyrė tyruosius steviolio glikozidus, atverdami kelią pramoniniam augalo panaudojimui.

Japonija tapo pirmąja šalimi, kuri dar aštuntajame dešimtmetyje uždraudė dirbtinius saldiklius ir pradėjo masinį stevijos naudojimą maisto pramonėje. Šiandien stevija yra oficialiai patvirtinta ir plačiai naudojama visame pasaulyje kaip saugus, natūralus saldiklis. Šis senovinis augalas įrodo, kad natūralūs gamtos ištekliai teikia didžiausią naudą žmogaus sveikatai.